Spausdinti

Intelektinės nuosavybės apsaugos politiką koordinuos Vyriausybės komisija

 

Valstybei svarbu turėti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą, nes tai padeda pritraukti investicijas, skatina inovacijas, ekonomikos augimą, nacionalinių bendrovių veiklą pasaulyje. Teisingumo ministerijos siūlymu Vyriausybė šiandien sudarė Intelektinės nuosavybės apsaugos koordinavimo komisiją, kuri ir koordinuos už atskiras sritis atsakingų institucijų veiklą ir šiuo klausimu formuos valstybės politiką.

intellectual property e1266844349931

Intelektinės nuosavybės apsaugos lygis yra vertinamas skaičiuojant daugelį tarptautinių inovacijų ir verslo sąlygų indeksų.

„Šiandien net šešios ministerijos ir dar kelios įstaigos atskirai sprendžia įvairius intelektinės nuosavybės apsaugos ir su ja susijusius klausimus. Į tai atkreipė dėmesį tarptautinių organizacijų ekspertai, rekomendavę Lietuvai sustiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir derinti institucijų veiklas, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius .– Koordinuota veikla labai reikalinga ir atremiant tokius iššūkius, kaip COVID-19 pandemija, kai reikia spartinti apsaugos priemonių, medicininės įrangos gamybą ir kartu užtikrinti intelektinės nuosavybės teises“.

Komisija, užtikrindama vieningos valstybės politikos intelektinės nuosavybės apsaugos srityje koordinavimą, kartu derins piratavimo ir prekių klastojimo prevencijos veiksmus, stiprins švietimą, skatins verslą plačiau naudotis intelektine nuosavybe. Europos Sąjungoje atliktų tyrimų duomenimis, valstybėse, kurių pramonės įmonės intensyviai naudojasi intelektinės nuosavybės teisėmis – patentai, prekių ženklai, dizainai ir autorių teisės – sukuria 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiuose ekonomikos sektoriuose mokami 47 proc. didesni atlyginimai.

Komisija koordinuos pozicijas sprendžiant technologijų iššūkių keliamas problemas. Pavyzdžiui, kai dėl sparčios įvairių gyvenimo sričių skaitmenizacijos ir elektroninės komercijos, internete vis dažniau pažeidžiamos teisės į intelektinę nuosavybę. Naujų technologijų – tokių kaip dirbtinis intelektas, plėtra taip pat kelia klausimų, ar ši technologija tėra žmogaus pagalbininkas kuriant ar jį galima laikyti intelektinės nuosavybės objekto kūrėju bei savininku. Arba 3D spausdinimo technologijų neabejotina nauda, kai galima atsispausdinti iš esmės bet kokį reikalingą daiktą, bet kartu keliamas klausimas dėl objekto išimtinių teisių apsaugos.

Intelektinės nuosavybės apsaugos koordinavimo komisijai vadovaus teisingumo ministras arba viceministras, jos nariai bus kultūros; ekonomikos ir inovacijų; švietimo, mokslo ir sporto; žemės ūkio bei užsienio reikalų ministrai ar viceministrai, kitų institucijų vadovai ar jų pavaduotojai.

Šiuo metu Kultūros ministerija atsakinga už valstybės politikos formavimą autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje, Teisingumo ministerija – už pramoninės nuosavybės apsaugos sritį, Žemės ūkio ministerija – žemės ūkio produktų geografines nuorodas ir augalų veislių teisinę apsaugą, Užsienio reikalų ministerija koordinuoja intelektinės nuosavybės aspektus tarptautinės prekybos srityje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakinga intelektinės nuosavybės apsaugos integravimą į valstybės politiką investicijų, eksporto skatinimo, technologijų, inovacijų sritis.