Vasario 28 d. ES Teisingumo Teismas priėmė precedentinį sprendimą Nyderlandų bendrovės „Nidera B.V.“ byloje, dėl kurio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės sumokėti apie 1 mln. eurų palūkanų už laiku bendrovei nesugrąžintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Tai jau antras Nyderlandų bendrovei palankus ES Teisingumo Teismo sprendimas prieš VMI. Pirmuoju buvo pripažinta, kad VMI privalėjo grąžinti „Niderai B.V.“ daugiau negu 3 mln. eurų PVM.
„Šis ES Teisingumo Teismo sprendimas svarbus ne tik šiai Nyderlandų bendrovei, bet ir visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams, pirmiausiai – PVM mokėtojams. Iki šiol jie retai naudojosi galimybe iš VMI reikalauti palūkanų už pavėluotai grąžintas mokesčių permokas, bet ši tendencija nuo šiandien gali pasikeisti“, ‒ sakė Nyderlandų bendrovės interesus byloje atstovaujančios profesinių paslaugų įmonės „EY“ Mokesčių skyriaus asocijuotasis partneris Irmantas Misiūnas.
„Nidera B.V.“ yra užsienio bendrovė, kuri superka grūdus iš Lietuvos augintojų ar tarpininkų ir eksportuoja juos į kitas valstybes. Pagal Lietuvos įstatymus tokios bendrovės turi teisę susigrąžinti pirkimo PVM, kai prekę perka Lietuvoje, o parduoda už jos ribų.
Pirmasis mokestinis ginčas pasiekė ES Teisingumo Teismą, kuris 2010 m. patvirtino, kad „Nidera B.V.“ turi teisę susigrąžinti sumokėto pirkimo PVM. Po tokio sprendimo VMI grąžino mokesčio sumą, taip pat sumokėjo palūkanas už poros mėnesių laikotarpį nuo ES Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo iki PVM grąžinimo.
„Ginčo metu – virš dvejų metų, per patį krizės įkarštį 2009-2010 m. – buvo įšaldyta didelė bendrovei priklausanti PVM suma, viršijusi 3 mln. eurų. Bendrovė de facto kreditavo Lietuvos valstybės biudžetą, o palūkanas jai VMI sumokėjo savo nuožiūra – už 2 mėnesius, vietoj 26. Kai Lietuvos mokesčių mokėtojai vėluoja mokėti mokesčius, jie moka valstybei delspinigius už visą nepriemokos laikotarpį. Taigi, jei VMI vėluoja grąžinti mokesčių permokas, ji taip pat turi mokėti tokio paties dydžio palūkanas už tą patį laikotarpį kaip ir delspinigius, tiek pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, tiek pagal ES teisę, jos esminius principus. Lietuvoje šuo metu įstatymuose nustatytas fiksuotas palūkanų dydis – beveik 11 proc. metinė norma. Mokestinio ginčo metu nei delspinigių, nei palūkanų skaičiavimas nestabdomas“, ‒ komentavo I. Misiūnas.
Nors Lietuvoje vyrauja tendencija, kad tik nedaugelis įmonių reikalauja VMI mokėti palūkanas už pavėluotai grąžintas mokesčių permokų sumas, Nyderlandų bendrovė suformulavo savo prašymą VMI grąžinti palūkanas už visą laikotarpį. VMI nesutikus, ginčas pasiekė Lietuvos teismą, o byla – ES Teisingumo Teismą, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) suabejojo, ar ES teisei neprieštarauja didelės palūkanų sumos, palyginus su mokesčio suma, mokėjimas. Per dvejus ginčo metus palūkanų suma pasiekė trečdalį PVM sumos.
ES Teisingumo Teismo sprendimas akcentuoja, kad mokesčio permoką reikia grąžinti asmeniui per protingą terminą. Jį praleidus, asmeniui priklauso valstybės mokamos palūkanos. Tokie principai įtvirtinti ES teisės nuostatose ir ES Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Jie nustato specialias taisykles, kurų valstybės turi laikytis, nustatydamos mokesčio grąžinimo tvarką.
Sprendime konstatuojama, kad negalima mažinti apskaičiuotų palūkanų netgi tuomet, kai jos palyginti su mokesčio suma yra gana didelės. Nacionaliniam teismui nesuteikta teisė palūkanų sumos mažinti ad hoc pagrindu, nes tokiu atveju mokesčių mokėtojas negaus kompensacijos už visą negalėjimo disponuoti lėšomis laikotarpį. Be to, Teismas pažymi, kad galimybė mažinti palūkanas gali lemti, kad mokesčių inspekcija nesistengs kuo greičiau grąžinti PVM skirtumo.
Fiksuoto dydžio palūkanų ypatumas – mokesčių mokėtojas turi pagrįstus teisinius lūkesčius į iš anksto žinomo dydžio kompensaciją ir jam neprivalu pagrįsti jo realiai patirtų nuostolių. Teisės aktai tuo pačiu metu negali numatyti galimybės neleisti mokėti tokių palūkanų ir apsiriboti realių nuostolių kompensavimu remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip teigė Lietuvos Vyriausybė, nes tai prieštarautų mokesčių neutralumo principui.
Teismas sprendime, atsakydamas LVAT, konstatuoja, kad kai mokesčių institucijos nesilaiko protingo ir įstatymais nustatyto termino grąžinti PVM, mokesčių mokėtojui turi būti grąžintas PVM su visos apimties palūkanomis, jei PVM vėluojama grąžinti ne dėl mokesčių mokėtojo veiksmų.
„Valstybė turi visas išgales laiku tikrinti mokesčių mokėtojus ir privalo priimti teisingus sprendimus, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo, nuo valstybės galimybių surinkti biudžeto pajamas mokesčių pavidalu. Mokesčių mokėtojas visuomet yra silpnesnėje pozicijoje, nes neturi tokių administracinių išteklių kaip valstybė, jis tikisi teisinio saugumo pagal Lietuvos ir ES teisę, o iš VMI ‒ protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi. Neretai mokesčiai tampa ir Lietuvos konkurencinio (ne)pranašumo diskusijos objektu. Užsienio bendrovės, planuojančios veiklą ir investicijas Lietuvoje, dažnai stebisi, kaip gali mokestiniai patikrinimai trukti tiek ilgai, kaip gali bendrovės dirbti tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis“, - sakė I. Misiūnas.
Anot jo, tai gali būti brangi, bet reikalinga pamoka, drąsinanti ir kitas bendroves ginti savo pagrįstas teises. „Kai kurios bendrovės gali ir nukreipti žvilgsnį atgal ir pareikalauti laikytis palūkanų skaičiavimo taisyklių ne tik už ne laiku grąžintą PVM, bet ir kitus mokesčius, ir už praėjusius penkerius metus ir persvarstyti savo turėtus ginčus su VMI. Lietuvos biudžetas gali nukentėti išsirikiavus neteisingai nuskriaustų įmonių eilei ir užvirus teisiniams procesams. Iš kitos pusės šis sprendimas gali paskatinti esminius pokyčius įstatymuose: trumpinti mokestinius patikrinimus, persvarstyti delspinigių ir palūkanų dydžius, juos diferencijuoti. Tikiu, kad sprendimą galima vertinti ir kaip gerą galimybę mums Lietuvoje pagerinti visą mokesčių sistemą“, ‒ komentavo I. Misiūnas.