Per tris šimtus savanorių Norvegijoje padeda nusikaltimų aukoms ir liudytojams suteikdami psichologinę pagalbą. Studentai ir pensinio amžiaus žmonės padeda įveikti psichologinę baimę liudyti ar duoti parodymus, padeda tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams. Vilniuje šiomis dienomis buvo susitikę Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei teismų sistemos atstovai, kurie diskutavo apie savanorių darbą, jų indėlį į teisingumo vykdymą bei buvo keliamas klausimas, ar toks paramos modelis prigytų Lietuvoje.
„Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ renginyje dalyvavo ir pasisakė Lietuvos Carito Pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė. Ji teigė, kad tiek NVO, tiek teismai turi vieną bendrą tikslą – nusikaltę asmenys turi gauti atitinkamą atlygį, o aukos turi turėti galimybę reikiamai ir tinkamai emocinei pagalbai.
K. Mišinienė teigė, kad dažnai aukos po akistatos teismo koridoriuje su savo skriaudiku ima ir pakeičia parodymus vedimi baimės. Praėjus pirmam teismo posėdžiui neretai reikia dėti dideles pastangas, kad nukentėjusysis teisme liudytų ir antrąjį kartą. Dažnai tenka aukų ieškoti, bandyti išaiškinti liudijimo pareigos svarbą.
Mėta Adutavičiūtė, žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais, mano, kad viena didžiausių problemų yra tai, jog baudžiamasis procesas dažnu atveju nėra aiškus, pernelyg klaidus ir ne visuomet atitinka nukentėjusio poreikius. Jos teigimu, teisingumo sistema yra orientuota į įtariamąjį, o ne į nukentėjusįjį. Pasak patarėjos, Lietuvoje trūksta nustatytos vieningos tvarkos, kaip reikėtų bendrauti su nukentėjusiaisiais tam tikrose ikiteisminio tyrimo stadijose, atsižvelgiant į jų situaciją ir jos sudėtingumą.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė pabrėžė, kad su aukomis turėtų būti elgiamasi individualiai, profesionaliai, jokiu būdu nediskriminuojant, o išreiškiant pagarbą, jautrumą. Taip pat svarbu užtikrinti, jog nukentėjusiesiems bus sudarytos sąlygos iš anksto pasiruošti liudijimui teisme. Be to, aukoms, kurios nesijaučia saugios dalyvaudamos teismo procese, turėtų būti aiškiai apibrėžta teisė į fizinę apsaugą.
Žmogaus studijų centro prezidentas psichologas Gintaras Chomentauskas ragino atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjęs asmuo nėra vien tik įrodymų šaltinis. Pasak psichologijos mokslų daktaro, tai yra asmuo su pažeistu socialiniu ir psichologiniu balansu. Nusikaltimai pakeičia žmogaus vidinę būseną, pradedama nepasitikėti. Dėl šių priežasčių reikia pasistengti nepadaryti nukentėjusiajam dar daugiau žalos ir padėti jam atgauti psichologinę pusiausvyrą.
Į Lietuvą savo žiniomis ir gerąja praktika pasidalinti atvykusi Norvegijos teismų administracijos ir norvegų teismų Liudytojų tarnybos atstovė Jenny Melum išsakė, jog pagrindinis Norvegijos teismų savanorių tikslas yra suteikti nukentėjusiems asmenims žmogiškąją paramą ir pagelbėti suteikiant svarbią informaciją apie teismo posėdį.
Netgi tokia informacija, kaip žinojimas, kurioje teismo salės vietoje teks sėdėti, kokia eiga vyks posėdis ir atsakius į panašius klausimus nukentėjusieji jausis kur kas geriau, užtikrinčiau ir galės susitelkti į tikslių bei svarbių parodymų davimą. Tokia pagalba, kurią suteikia savanoriai, yra labai svarbi ir padeda gerinti teismo posėdžių kokybę, mano J. Melum.
Vilniuje susitikę teisės ekspertai ir praktikai įgijo savanoriško darbo patirties su liudytojais bei nukentėjusiais asmenims, o kartu pasidžiaugė, kad Lietuvoje jau imamos diegti pirmosios priemonės liudytojų ir aukų apsaugai užtikrinti. Tai didžiausiuose apygardų teismuose pradėję dirbti reikiamą kvalifikaciją įgiję psichologai, kurie palaipsniui kuria vienodą psichologinės pagalbos teismuose teikimo sistemą.
Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorės Redos Molienės teigimu, po dialogo su NVO atstovais ima aiškėti žmonių supratimo, kas jų laukia teismo salėje bei jų psichologinio pasiruošimo liudyti, svarba. Siekiant spręsti problemą dar praeitais metais kartu su šaukimais į teismą pradėti platinti specialūs lankstinukai „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti“, kurie buvo skirti liudytojams bei nukentėjusiesiems susipažinti su teismo proceso eiga, juos informuoti apie jų pareigas, teises bei kaip pasiruošti apklausoms teisme. Taip pat lankstinuke supažindama su išlaidų kompensavimo ir kitomis tvarkomis.
R. Molienė teigė, jog teisėjams yra svarbu, kaip jaučiasi nusikaltimo auga, nes teisėjai turi remtis tik objektyviais parodymais, tad svarbu, kad asmenys nebijotų kalbėti, pateiktų visą jiems žinomą informaciją. Idėja kurti savanorių paramos grupes Lietuvos teismuose kilo tuomet, kai NTA atstovai kartu su teisėjais lankėsi Norvegijos teismuose. Vis dar spėliojama, ar tokia praktika prigis Lietuvoje, tai priklausys ir nuo teismų bei NVO iniciatyvų. Atstovė teigė, kad teismai dės visas pastangas, kad pavyktų užtikrinti saugų nukentėjusių asmenų dalyvavimą procese.
Tarptautinė konferencija „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ yra organizuojama iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ fondo lėšų. Šios programos lėšomis prasidės specialūs teismų darbuotojų bei NVO atstovų mokymai bei bus paleista virtuali teismo posėdžių salė.