Spausdinti

Startuoja antrasis bausmių vykdymo sistemos reformos etapas

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2021 lapkričio 15

Šiandien Teisingumo ministerija suinteresuotoms institucijoms ir socialiniams partneriams pateikė Bausmių vykdymo kodekso ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus, kurie leis sumažinti biurokratiją ir efektyvinti bausmių vykdymo sistemos valdymą bei atlieps prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

244 7eefb98432d88c71eaf8ae910e8afeca

Tikimasi, kad Kalėjimų departamento ir skirtingų jam pavaldžių įstaigų reorganizavimas į vieną juridinį asmenį (Lietuvos kalėjimų tarnybą) užtikrins efektyvesnį ir dinamiškesnį administravimą, saugumą, pakartotinio nusikalstamumo prevenciją ir vienodos praktikos taikymą, eliminuojant korupcijos pasireiškimo rizikas. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, bausmių vykdymo sistemos veiklos administravimo pertvarka leis ne tik sutaupyti, bet ir efektyviai perskirstyti turimas lėšas. Personalo perskirstymas sumažins administracinę naštą pareigūnams, kurie galės daugiau dėmesio skirti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir gauti orų atlygį.

Bausmių vykdymo kodekso projekte, visų pirma, akcentuojami nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo, priklausomybės ligų gydymo klausimai. Į šiuos procesus bus stengiamasi labiau įtraukti nevyriausybines organizacijas ir kitus socialinius partnerius. Bausmių vykdymo sistema bus grindžiama atvirumo ir kalinimo sąlygų normalizavimo principais. 

Parengtuose projektuose taip pat siūloma pereiti pilna apimtimi prie dinaminio įkalinimo vietų saugumo valdymo modelio, iš bausmių vykdymo sistemos personalo reikalaujančio su įkalintais asmenimis palaikyti profesionaliai pozityvius santykius ir stengtis juos individualiai pažinti ir suprasti. Tai leis geriau vertinti šių asmenų riziką, ją tinkamai valdyti, o kartu – užtikrinti saugią aplinką sau ir įkalintiems asmenims.  

„Mūsų bausmių vykdymo sistema šiandien yra atgyvenusi ir neefektyvi, ir tam spręsti reikia kompleksinių priemonių, – pabrėžia E. Dobrovolska. – Turime pereiti nuo resocializacijos imitacijos prie sistemingos realios prevencijos ir elgesio korekcijos programų įgyvendinimo bei subkultūros eliminavimo. Sieksime įgalinti visus socialinius partnerius, ypatingai nevyriausybinį sektorių, kuris savo veiklas galėtų realizuoti įkalinimo įstaigose, ypatingą dėmesį skiriant užimtumui, neformaliam švietimui ir socialinių įgūdžių lavinimui. Tikiu, kad ši evoliucija iš esmės pakeis bausmių vykdymo sistemą ir naujoji Lietuvos kalėjimų tarnyba taps viena iš lyderiaujančių institucijų“.

Rengiant projektus įvertintos ir bausmių vykdymo sistemos bendruomenės išsakytos praktinės problemos bei lūkesčiai dėl naujo teisinio reguliavimo. Pavyzdžiui, siekiant drausminti į atvirąsias kolonijas laiku nesugrįžtančius nuteistuosius numatyta galimybė už panašius nusižengimus juos perkelti į griežtesnio režimo bausmės atlikimo vietas.

Pirmojo bausmių vykdymo sistemos reformos etapo – Probacijos tarnybos savarankiškumo didinimo – numatyti projektai jau svarstomi Seime.