Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos, naujo integracijos-palydėjimo modelio įgyvendinimas, nuteistųjų kolektyvų tarybų įkūrimas, bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu – tai tik keli reikšmingi 2021 m. I pusmečio projektai, kuriais siekiame pokyčių bausmių vykdymo sistemoje.
Pagrindinis mūsų tikslas – įgyvendinti efektyvią konstituciniais žmogaus teisių pagrindais bei tarptautiniais laisvės atėmimo bausmės vykdymo standartais paremtą bausmių vykdymo politiką, skirtą skatinti ir motyvuoti nusikaltimą padariusį žmogų keistis, savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei mažinti žalingą kalinimo poveikį.
Sausio pradžioje Teisingumo ministerijai ir visuomenei pristatyta Resocializacijos reformos koncepcija. Resocializacijos reformos esmė – nuteistųjų resocializacija. Taip vadinamas socialinio mokymosi procesas. Juo siekiama ne tik užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas pataisos įstaigose, saugoti jų žmogiškąjį orumą, bet ir parengti šiuos žmones gyvenimui po bausmės atlikimo, kad galėtų dirbti, išlaikytų santykius su artimaisiais, šeima. Ir, kas labai svarbu, užtikrinti visuomenės saugumą.
Įgyvendinant šią reformą daug dėmesio ir resursų numatoma skirti ir bausmių vykdymo įstaigų darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat siekiama, kad taikant įvairias socialinio darbo, psichologinio konsultavimo, užimtumo, gydymo priemones būtų galima labiau motyvuoti ir skatinti nuteistąjį savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais.
Iki šiol buvo mažai domimasi ir rūpinamasi, kaip sekasi bausmę atlikusiems žmonėms. Nemaža jų dalis grįždavo į pataisos namus padarę naujus nusikaltimus.
Nuo šių metų pradžios bausmę baigiantiems atlikti ir atlikusiems žmonėms paslaugas pradėjo teikti socialiniai darbuotojai. Šiuo metu dirba 15 socialinių darbuotojų ir 4 jų padėjėjai. Specialistai konsultuoja nuteistuosius jau pataisos namuose – domisi jų poreikiais, problemomis, padeda pasirūpinti asmens dokumentais, jeigu nuteistasis jų neturi, informuoja savivaldybių administracijas apie netrukus bausmę baigsiantį atlikti ir į tą savivaldybę grįžtantį asmenį, kuriam dažnai reikalinga įvairi parama ir pagalba.
Gavę informaciją iš laisvės atėmimo vietų specialistų, savivaldybių socialiniai darbuotojai pasitinka ir pasirūpina iš pataisų namų išeinančiais žmonėmis. Padeda jiems susirasti gyvenamą vietą, darbą, rūpinasi, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, priklausomybių gydymą, psichologo pagalbą, socialinę globą, dokumentus piniginei paramai – kam ko reikia. Socialiniai darbuotojai netgi pagelbėja atgaivinti ir palaikyti ryšius su artimaisiais, tai irgi labai svarbu į laisvę išėjusiųjų integracijai.
Dar vienas labai svarbus žingsnis siekiant reformuoti bausmių vykdymo sistemą – nuteistųjų tarybų steigimas pataisos įstaigose. Šiuo metu Lietuvos pataisos namuose įsteigta jau 13 nuteistųjų kolektyvų tarybų. Nuteistųjų tarybas sudaro nuteistųjų atstovai, po vieną pataisos įstaigos ir Kalėjimų departamento darbuotoją, bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybose sprendžiamos sisteminės problemos – daugiausia buitinės, ūkinės, taip pat susijusios ir su nuteistųjų užimtumu.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus Virginijaus Kulikausko, tai civilizuotas būdas išgirsti nuteistuosius, nes iki šiol beveik apie visas problemas jie pranešdavo skundais. Tikimasi, kad toks būdas padės ne tik spręsti daugiau buitinių, su nuteistųjų užimtumu susijusių klausimų, bet ir pagerins psichologinį klimatą įstaigose, nes nuteistieji patys gali dalyvauti priimant kai kuriuos sprendimus.
Išvengti konfliktinių situacijų, pagerinti psichologinį klimatą bei užtikrinti didesnį pareigūnų ir nuteistųjų saugumą padės ir vaizdo registratoriai – nuo šių metų visose bausmių atlikimo vietose privalomai vaizdo registratoriais filmuojamas bendravimas su nuteistaisiais ir suimtaisiais. Registratoriai pataisos namuose privalomai naudojami ne tik atliekant kratas, bet ir kiekvienu atveju bendraujant su nuteistuoju, fiksuojant daromą pažeidimą ar bet kokią neteisėtą veiką, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimų, maitinimo metu ir kitais atvejais.
Vaizdo registratorių fiksuojami ir automatiškai į sistemą perkeliami duomenys padeda ne tik tiksliai atkurti įvykių eigą, bet ir užtikrina saugią ir skaidrią informacijos analizę.
Numatyti atvejai, kuomet vaizdo registratorius naudoja ir Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai. Šiemet probacijos pareigūnai jaučiasi saugesni ir dėl aprūpinimo pilnos komplektacijos specialiosiomis priemonėmis – elektros šoko įtaisais, dujų balionėliais, antrankiais, taktinėmis liemenėmis, žibintuvėliais bei vaizdo registratoriais.
Birželio mėn. Lietuvos probacijos tarnybai perduota ir 20 naujų tarnybinių automobilių „Toyota RAV4“. Kiekvieną dieną probacijos pareigūnams tenka prižiūrėti apie 16 tūkstančių asmenų, kuriems paskirtos įvairios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės. Probacijos pareigūnai nuolat vyksta į nuteistųjų gyvenamąsias vietas, tikrina, kaip jie vykdo teismo įpareigojimus, uždeda ir nuima apykojes, teikia įvairiausią pagalbą, kad šie nuteistieji daugiau nenusikalstų, pakeistų savo gyvenimo būdą. Šie nauji automobiliai efektyvi paspirtis probacijos tarnybai, didinanti tiek pareigūnų saugumą, tiek ir jų mobilumą, nes automobilių tarnyba turėjo nepakankamai, kai kurie jų buvo labai seni.
Daugiau dėmesio sulaukė ir pažeidžiamiausios nuteistųjų grupės. Nuo šiol pagalba nuo priklausomybių kenčiantiems nuteistiesiems bus tikslingesnė – pasirašyta sutartis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu. Įstaigos bendradarbiaus įgyvendinant Europos Komisijos projektą „Atsako priemonių, mažinančių narkotikų vartojimą laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims ir buvusiems nuteistiesiems formavimas, pasitelkiant duomenų analizę ir intervencijos programas“. Projekto įgyvendinimo metu bus organizuota nuteistųjų apklausa, įvertintos laisvės atėmimo vietose priklausomiems asmenims teikiamos paslaugos, personalo, dirbančio su priklausomais asmenimis, skaičius ir kt. Atsižvelgus į gautus rezultatus, bus pasiūlytos intervencinės priemonės, kurias padės įvertinti ekspertai, įskaitant bausmių vykdymo sistemos atstovus.
Siekiant, kad paslaugos priklausomybių turintiems nuteistiesiems būtų visapusiškos, planuojama papildomai įdarbinti specialistų – slaugytojų ir socialinių darbuotojų, kurie galėtų rūpintis ne tik metadono ar kitos pakaitinės medžiagos dalijimu, bet ir socialine, psichologine pagalba priklausomybes turintiems asmenims. Be to, šie specialistai teiktų pagalbą ir konsultacijas ŽIV, kitomis užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, motyvuodami juos gydytis.
Artimiausiu metu planuojama pradėti pakaitinio opioidų gydymo taikymą (tęsimą) nuteistiesiems ne tik pagal laisvėje pradėtas jų gydymo programas, bet ir gydymo skyrimą tiems nuteistiesiems, kurie nori pradėti gydytis įkalinimo įstaigose, o jau nuo šių metų spalio mėnesio bus sudarytos galimybės į laisvę išleidžiamiems ir priklausomybių turintiems asmenims gauti naloksono rinkinius – vaistus nuo opioidinių narkotinių medžiagų perdozavimo. Užsienyje ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad neretai narkotinių medžiagų perdozuoja neseniai laisvės atėmimo įstaigas palikę asmenys. Skubios pagalbos medikamentas – naloksonas – tokiais perdozavimo atvejais gali išgelbėti gyvybę.
Veiksmingesnė pagalba ir užsieniečiams, esantiems laisvės atėmimo vietose Lietuvoje – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Pagal ją bus teikiama ne tik teisinė, bet ir psichologinė pagalba užsieniečiams, padedama atkurti ir palaikyti artimus ryšius su šeima bei artimaisiais.
„Laisvės atėmimo vietose yra apie 100 užsieniečių, atliekančių bausmę. Jie dažnai susiduria su kiek kitokiomis problemomis negu visi likę nuteistieji – nemoka kalbos, nežino įstatymų, teisinės sistemos, yra toli nuo savo šeimų, artimųjų. Todėl Raudonojo Kryžiaus pagalba tokiems žmonės, o kartu ir bausmių vykdymo sistemai labai svarbi ir reikalinga“, – sako sutartį pasirašęs Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.
Šį pusmetį įsigaliojo nauji pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai, numatantys daugiau galimybių ir tinkamesnį žmogaus teisių įgyvendinimą pataisos įstaigose. Papildytas atliekantiems bausmę leidžiamų turėti asmeninių daiktų katalogas – nuo šiol nuteistieji gali naudotis asmeninėmis elektroninių knygų skaityklėmis, bausmę paprastojoje grupėje atliekančios moterys – plaukų džiovintuvais, o drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji – turėti rankinius laikrodžius. Bausmę atliekančiųjų patogumui vieno apsipirkimo metu leidžiamų įsigyti vaisių ir daržovių bendras kiekis padidintas iki 3 kg (buvo galima įsigyti 2 kg). Kartu išplėstas atliekantiems bausmę leidžiamų perduoti daiktų sąrašas, į jį įtraukti kontaktiniai lęšiai, jų priežiūros priemonės, nuteistųjų individualiai veiklai vykdyti reikalingos priemonės.
Įgyvendinant Europos komiteto prieš kankinimą, kitokį nežmonišką, žeminantį elgesį ar baudimą rekomendacijas, įtvirtinta nuostata, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti sudarytos galimybės tinkamai palaikyti asmens higieną kasdien leidžiant pasinaudoti dušu, o nesant tokios galimybės – ne rečiau, kaip du kartus per savaitę. Be to, atsisakyta reikalavimų, įpareigojusių iš drausmės grupėse laikomų ir kamerų patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų paimti patalynę ar čiužinį.
Palaipsniui gerinamos nuteistųjų (suimtųjų) gyvenimo bei pareigūnų darbo sąlygos. Vilniaus pataisos namuose, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones, nuteistųjų gyvenamajame korpuse, kuriame apgyvendinta 250 nuteistųjų, atliktas sanitarinių higieninių mazgų patalpų remontas: įrengtos dušo patalpos, sumontuoti nauji unitazai ir praustuvai, įrengta nauja vidaus elektros instaliacija ir elektros prietaisai, moderni rekuperacinė vėdinimo sistema.
Šiais metais Vilniaus pataisos namai daugiau dėmesio skyrė ir darbuotojų sąlygoms gerinti. Per pirmąjį metų ketvirtį atliko patalpų, kuriose dirba, budi ir pertraukų metu ilsisi įstaigos apsaugos bei joje laikomų asmenų priežiūros pareigūnai, remontą. Susidėvėję poilsiui ir valgomajam skirti baldai pakeisti naujais, įsigyta buitinės technikos prietaisų – šaldytuvas, mikrobangų krosnelės.
Į naujas patalpas persikėlė Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už įstaigos teritorijos ribų. Renovuotų 130 kv. m. ploto patalpų pirmame aukšte įrengtos bendros patalpos – virtuvėlė, dušai, tualetai, antrajame – miegamieji ir tualetai.
Panevėžio pataisos namuose įrengtos naujos sportuoti skirtos erdvės – sporto užsiėmimų kambarys ir sporto aikštynas, renovuota kultūros renginių salė. Dar nuo sovietmečio rimtesnio remonto nemačiusi erdvė atnaujinta iš esmės – pakeista šildymo sistema ir elektros instaliacija, atlikta nauja grindų, lubų ir sienų apdaila, atnaujinta scena, pakeisti baldai ir įranga.