Teisingumo ministerija siūlo suvienodinti susižinojimo ir bendradarbiavimo mechanizmą tarp ES valstybių narių areštuojant ar konfiskuojant su nusikalstama veika susijusį turtą. Tokias įstatymų pataisas ministras Elvinas Jankevičius šiandien pateikė svarstyti Seimui.

Seimui pritarus, nuo gruodžio Lietuva ketina taikyti tiesioginį Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą, kuris visose ES šalyse numato vienodas procedūras, areštuojant ar konfiskuojant su nusikalstama veika susijusį turtą.

„Ši priemonė užtikrins greitesnį ir efektyvesnį procesą tiriant nusikaltimus bei vykdant teismų sprendimus tiek mūsų šalyje, tiek tarptautinėje erdvėje, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Kadangi nusikalstamos veikos dažnai peržengia valstybių sienas, baudžiamosiose bylose svarbu kuo operatyviau imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų suvaržyta teisė naudotis nusikalstamu keliu įgytu turtu Lietuvoje ar bet kurioje kitoje ES šalyje“.

ES šalys, perkeldamos į nacionalinę teisę ES direktyvas ar pamatinius sprendimus, galėdavo pasirinkti skirtingus įgyvendinimo būdus ir apimtis.

Nusikaltimo priemonių ir pajamų areštas bei konfiskavimas yra vienas veiksmingiausių kovos su nusikalstamumu būdų, todėl ES narėms svarbu glaudžiau bendradarbiauti, kai būtina areštuoti ar konfiskuoti neteisėtai gautą turtą, lėšas ar nusikaltimo priemones.

Iki šiol Lietuvoje sprendimų konfiskuoti turtą ir turto arešto aktų tarpusavio pripažinimą reguliuoja keli teisės aktai. Siūloma, kad visi šie turto arešto ir konfiskavimo klausimai būtų aptarti viename įstatyme.

Naujos Reglamento nuostatos ir teisinis reguliavimas ES šalims narėms (išskyrus Airiją ir Daniją) pradės galioti šių metų gruodžio 19 d.

Teisingumo ministras E.Jankevičius taip pat pateikė Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuteistųjų asmenų perdavimo iš ES valstybių narių procedūrą perduoti Kalėjimų departamentui. Dabar šias funkcijas atlieka Teisingumo ministerija.

Kalėjimų departamentas būtų kompetentinga institucija gauti kitų Europos Sąjungos valstybių narių siunčiamus dokumentus dėl nuteistųjų – Lietuvos Respublikos piliečių, kurie perduodami Lietuvai atlikti likusią bausmės dalį.

Per metus Lietuva gauna iki 100 Europos Sąjungos valstybių narių prašymų dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir priėmimo (2020 m. iki šiol gauti – 45; 2019 m. – 73; 2018 m. – 92; 2017 m. – 51).