Reaguodama į  Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą poziciją dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų tiriant pareiškimo pagrindu pradėtą ir šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą, prokuratūra užtikrina suprantanti ir palaikanti siekį kovoti su psichologinio smurto bei kitokio nederamo elgesio apraiškomis sveikatos priežiūros įstaigose bei kitur, tačiau pabrėžia, kad to siekiant labai svarbu visuomenei teikti tik tikslią informaciją ir nekurti nepagrįsto įspūdžio, kad teisėsaugos institucijos neva persekioja anoniminius pranešimus pateikusius asmenis.

Siekdami kuo didesnio šios situacijos aiškumo ir pasitikėjimo, pateikiame keletą su paminėtu ikiteisminiu tyrimu susijusių faktų, svarbiausių sąvokų, teisinių procesų išaiškinimų bei kelis komentarus apie piliečių teises į konfidencialumą.

• Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę anonimiškai kreiptis į institucijas, organizacijas, teisėsaugą ar / ir  žiniasklaidą, pateikdami, jų nuomone, reikšmingus duomenis apie galimai daromas, padarytas, planuojamas nusikalstamas veikas,  tarnybinius, etikos, darbo drausmės, kitokius pažeidimus bei kitas visuomenei reikšmingas situacijas. Pats savaime anoniminis kreipimasis nėra neteisėtas ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, išskyrus LR BK 236 str. nustatytus atvejus.

• Tokį pranešimą gavusi institucija įvertina gautą pranešimo turinį ir priima sprendimą dėl reagavimo į jį savo kompetencijos ribose. Anoniminio pranešimo pagrindu gali būti pradėtas nurodytų duomenų patikrinimas, vidinis tyrimas, tarnybinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas.

• Anonimiškai pateikta informacija viešinimo aspektu visuomet privalo būti vertinama kaip ypatingai jautri, ypač, jei joje yra kaltinančio pobūdžio teiginiai apie konkretų fizinį ar juridinį asmenį.
  Tokio pranešimo turinio viešinimas, nepatikrinus teiginių pagrįstumo ir nenuasmeninus (t. y. paskelbiant duomenis, kurie leidžia identifikuoti anoniminiame pranešime nurodomą fizinį ar juridinį asmenį), gali sukelti teisines pasekmes – pranešime identifikuojamo asmens (-ų) kreipimąsi į teisėsaugą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo.
  Anoniminio pranešimo paviešinimo atveju asmuo neturi galimybės dėl garbės ir orumo gynimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes nežino į ką nukreipti savo procesinį reikalavimą.

• Ikiteisminio tyrimo institucija arba prokuratūra, gavusi prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo ir nustačiusi, kad tokiame pareiškime nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą bei surinkti visus ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis.

• Įvertinus gautų duomenų visumą po tyrimo yra konstatuojama viena iš šių galimų situacijų ir priimami atitinkami procesiniai sprendimai:

  • nusikalstama veika padaryta ir tyrimo metu nustatytas ją įvykdęs asmuo arba asmenys;

  • nusikalstama veika padaryta, tačiau išnaudojus visas turimas galimybes ją įvykdęs asmuo arba asmenys nenustatyti;

  • nusikalstama veika nepadaryta.

• 2019 m. pabaigoje gauto pareiškimo pagrindu Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos LR BK 154 str. „Šmeižimas“ 2 d.

  Pareiškime nurodoma, kad lapkričio mėnesį kelis kartus viešai buvo paskelbti melagingi, anoniminio šaltinio pateikti teiginiai, kuriais siekta tyčia pažeminti pareiškėjo garbę bei orumą.

• Siekiant nustatyti visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, ar anonimiškai pateikta bei vėliau žiniasklaidoje bei kitur viešai paskelbta informacija yra pagrįsta ar ne, buvo kreiptasi į SAM prašant pateikti turimus duomenis, susijusius su anoniminiu pranešimu.

  Norime pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo kreiptis dėl tokių duomenų pateikimo, toks jo kreipimasis yra pagrįstas ir teisėtas.

  Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs teisėtą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro reikalavimą, privalo jį vykdyti.

• Kilus viešai išreikštai abejonei, kad tokiu būdu teisėsauga galimai pažeidžia pranešėjo teises į konfidencialumą, Generalinė prokuratūra kreipėsi Į SAM papildomos informacijos ir 2020 m. sausio 22 d. gavo atsakymą, kuris patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju asmuo kreipėsi ne Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

  Tai reiškia, kad šiam asmeniui šiuo metu nėra galimybės taikyti minėtame įstatyme nustatytų konfidencialumo apsaugų ir garantijų.

• Prokuratūra taip pat pabrėžia, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo numatytomis galimybėmis asmuo gali pasinaudoti bet kuriuo metu ir primena, kad pranešėjo statusas suteikiamas asmenims, kurie su juridiniu asmeniu yra ar buvo susiję tarnybos, darbo ar sutartiniais santykiais, o jų pateikiama informacija yra apie grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą.

• Daugybiniai, tęstiniai ir ne su vienu darbuotoju susiję psichologinio smurto ar kiti panašaus pobūdžio atvejai galėtų būti įvertinti kaip atitinkantys Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodytus, tačiau konkretus įvertinimas ir sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo galimas tik detaliai susipažinus su specialioje formoje pateiktais duomenimis.

  Taip pat pabrėžiame, kad asmuo, siekiantis įgyti pranešėjo statusą ir atitinkamas Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytas apsaugas bei garantijas, į prokuratūrą ar kitą instituciją negali kreiptis anonimiškai, bet konfidencialumo apsauga jam taikoma nuo pat pranešimo pateikimo ir išlieka nepriklausomai nuo to, ar asmuo bus pripažintas pranešėju ar ne.

Siekdama, kad Lietuvos žmonės, galimai patiriantys nederamą elgesį jų darbovietėje ar turintys duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, jaustųsi saugūs teikdami tokio pobūdžio informaciją, prokuratūra dar kartą kviečia susipažinti su Pranešėjų apsaugos įstatymu bei jo nuostatomis.

Tokia informacija skelbiama interneto svetainėje www. prokuraturos.lt, čia taip pat rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Neradus reikiamos informacijos maloniai prašome kreiptis į prokuratūrą papildomo paaiškinimo dėl šio įstatymo taikymo.