Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje  prieš Lietuvą, parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas dėl parodymų apie savo artimuosius. Įstatymo projekte nustatoma, kad baudžiamojoje byloje asmuo neprivalės liudyti apie savo šeimos narį ar artimąjį giminaitį nepriklausomai nuo jo statuso, tačiau nebus užkirstas kelias savanoriškai duoti parodymus. Šioms pataisoms šiandien buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje prieš Lietuvą yra konstatavęs, kad nepakankama specialiųjų liudytojų sutuoktinių apsauga Lietuvos teisenoje  pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Todėl privalome pakoreguoti įstatymus, kad būtų išvengta pažeidimų“, – sako teisingumo viceministras  Žydrūnas Plytnikas.

Šiuo metu įstatymai numato, kad tik įtariamųjų ar kaltinamųjų šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali neliudyti ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Į EŽTT kreipęsis pareiškėjas Lietuvos institucijų buvo nubaustas už tai, kad atsisakė duoti parodymus baudžiamojoje byloje, nes jo žmona buvo apklausta specialiąja liudytoja.

Pagal siūlomas pataisas asmuo galės atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį ar artimąjį giminaitį nepriklausomai nuo jo teisinio statuso baudžiamojoje byloje.

Vyriausybė taip pat pritarė ir kitiems įstatymų pakeitimams, kad į nacionalinę teisę būtų tinkamai perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatos, susijusios su nusikaltimų aukų teisėmis baudžiamojo proceso metu.