Spalio 28 dieną vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias būtų patikslintos kai kurios taisyklės skiriant bausmes, įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų žmonių skaičių šalyje.
Teisės teorijos ir praktikos specialistai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra tinkamai subalansuota. Dalis asmenų, kurie yra nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, nėra pavojingi visuomenei, o jų išlaikymas kalinimo įstaigose brangiai atsieina valstybei bei mokesčių mokėtojams.
2012 metų pradžioje laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinama apie 10 tūkstančių asmenų. Toks skaičius yra ypač didelis ir dėl to Lietuva yra viena pirmųjų pagal įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje. Pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkstančių gyventojų Lietuva prilyginama Baltarusijai ir nusileidžia tik Rusijai bei Azerbaidžanui.
Didelis įkalintų asmenų skaičius perpildo įkalinimo įstaigas, todėl jose kalinami asmenys kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų, taip prisiteisdami neturtinės žalos. 2013 metais į teismus dėl neturtinės žalos kreipėsi net 142 nuteistieji, kuriems išmokėta per 187 tūkstančius litų. Palyginimui, 2012 m. kreipėsi 25 asmenys (išmokėta per 83 tūkst. litų), 2011 m. kreipėsi 10 asmenų (išmokėta suma 9800 Lt), o 2010 m. kreipėsi vienas nuteistasis, kuriam išmokėta 1000 Lt.
Moksliniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad pusė visų nuteistųjų yra įkalinimai laisvės atėmimo įstaigose. Tai parodo griežtą ir į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką. Dėl šių priežasčių pateikiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kuriasi siūlomos alternatyvios bausmės: baudos, laisvės apribojimai ar areštas.
Baudos siekiančios iki 195 tūkst. litų galėtų būti skiriamos už tokius nusikaltimus, kaip didelės vertės svetimo turto vagystė ar didelės kultūrinės, mokslinės ar istorinės vertybės vagystę, taip pat už sukčiavimą, kuomet įgyjamas didelės vertės svetimas turtas, turto iššvaistymą ar panašius.
Pažymima, kad teismai kiekvienu individualiu atveju galėtų spręsti kokią bausmės rūšį skirti kaltinamajam (baudą, laivės apribojimą ar atėmimą, areštą).