Seimas po pateikimo pritarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama gerinti teisinės pagalbos paslaugos kokybę ir didinti  visos sistemos efektyvumą. Siūloma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos advokatūra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba turėtų daugiau atsakomybės už valstybės garantuojamos paslaugos kokybę ir įrankių ją užtikrinti.

„Valstybės teikiama teisinė pagalba yra fundamentalus teisinės valstybės įsipareigojimas, todėl šios paslaugos kokybės didinimas yra vienas pagrindinių teisingumo srities prioritetų XVIII-osios Vyriausybės programoje. Siūlomos įstatymo pataisos įvestų aiškų funkcijų ir atsakomybių pasiskirstymą, leistų nuosekliai tikslinėmis priemonėmis didinti teisinės pagalbos kokybę atskirų kategorijų bylose, ypatingą dėmesį skiriant specializuotų advokatų žinių reikalaujančioms byloms. Dėkoju visiems partneriams, prisidėjusiems prie sprendimų ieškojimo. Neabejoju, kad siūlomi sprendimai, advokatų specializacija, tolesnis šios srities skaitmenizavimas, administracinės naštos advokatams mažinimas ir jų užmokesčio didinimas užtikrins prieinamą, kokybišką ir savalaikę teisinę pagalbą gyventojams“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas, Lietuvos advokatūra aktyviai įsitrauks į   antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų mokymą ir jų specializuotų žinių gilinimą. Taip pat siekiant didesnės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės siūloma suteikti galimybę Lietuvos advokatūrai tvirtinti antrinės teisinės pagalbos teikimo rekomendacijas advokatams dėl teisinių paslaugų teikimo konkrečiose srityse. 

Didesnei kokybei užtikrinti itin svarbi ir advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, priežiūra. Numatoma, kad Lietuvos advokatūra bendradarbiautų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kontroliuojant teisinių paslaugų teikimą. 

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nepilnamečių interesų tinkamo užtikrinimo, pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti, kad nepilnamečiai, kai jie traukiami administracinėn atsakomybėn, antrinę teisinę pagalbą gautų neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Kartu numatoma ilginti terminą, skirtą pareiškėjams pateikti papildomus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti. Taip pat numatoma, kad lengviau antrinę teisinę pagalbą galėtų gauti asmenys SLAPP bylose (strateginėse bylose prieš visuomenės dalyvavimą). Jie bus įtraukti į asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, sąrašą.

Teisingumo ministerija nuo 2024 m. papildomai yra suplanavusi didinti advokatų užmokestį, siekiant pritraukti daugiau advokatų dalyvauti teisinės pagalbos sistemoje. Taip pat bus skatinama advokatų specializacija tam tikrose bylose, kurios reikalauja specifinių gebėjimų (pavyzdžiui, atstovaujant nukentėjusiuosius, nepilnamečius, kitus pažeidžiamus asmenis). Be to, siekiant užtikrinti tolygų advokatų darbo krūvį, planuojama patvirtinti advokatų darbo krūvio paskirstymo metodiką.  

Šis reglamentavimas turėtų įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d.