Vyriausybėje pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai dar labiau skatinti pilietinį aktyvumą bei didinti atsparumą korupcijai, kyšininkavimui, finansiniam sukčiavimui ir kitiems viešąjį interesą pažeidžiantiems pažeidimams. 

Nutarimu numatyta daugiau priemonių privačiam sektoriui kovojant su korupcijos apraiškomis.  

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, antikorupcinės aplinkos stiprinimas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose – tai būtina sąlyga siekiant pažangos šioje srityje, užtikrinat maksimaliai skaidrią aplinką. Todėl įtvirtinant antikorupcines nuostatas bei plėtojant antikorupcines kompetencijas, galima bus pasiekti tvarių, neteisėtai įtakai atsparių politinių, valdymo, administracinių ir finansinių sprendimų, veiksmingos korupcijos kontrolės ir nešališko bei objektyvaus teisingumo vykdymo.    

Nauju reglamentavimu nustatytas reikalavimas privačiam sektoriui (privatiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, užsienio juridinių asmenų ar organizacijų padaliniams), kur dirba 50 ar daugiau darbuotojų, įdiegti vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio. 

Išimtis numatyta privataus sektoriaus įstaigoms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų. Jos privalo įdiegti vidinį kanalą, jeigu veikla yra susijusi su vartotojų ir investuotojų apsauga, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų, bankininkystės, kredito, investicijų, draudimo ir perdraudimo, profesinės ar asmeninės pensijos produktų, vertybinių popierių, investicinių fondų, mokėjimo paslaugų ir veikla, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, transporto bei aplinkos apsauga. 

Privataus sektoriaus įstaigų padaliniai, kuriuose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, galės tarpusavyje dalytis vidiniais kanalais laikantis konfidencialumo principo, taip pat teikti informaciją asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bei šalinti pažeidimus, apie kuriuos yra pranešama, tačiau kiekvienas įstaigos padalinys (ar dukterinė įmonė), kuriame dirba 250 ar daugiau darbuotojų, turėtų turėti atskirą vidinį kanalą.  

Be to, nustatoma pareiga įstaigoms kaupti informaciją, susijusią su pažeidimais ir jos tyrimais. 

Numatoma, kad vidiniu kanalu pateikta informacija apie pažeidimą turi būti kaupiama ir laikoma patvarioje ir, prireikus, atkuriamoje laikmenoje, o visuomenei turi būti sudarytos sąlygos gauti visą informaciją apie įstaigoje veikiantį vidinį kanalą, pažeidimo teikimo ir nagrinėjimo įstaigoje procedūras, asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisines gynybos priemones, teises, garantijas, atsakomybę, komunikavimo būdus, konfidencialių konsultacijų teikimą, statistinius duomenis apie vidinio kanalo veiksmingumą ir kitą aktualią informaciją. 

Privataus sektoriaus įstaigos galės įsigyti vidinių kanalų administravimo paslaugas iš kitų tokias paslaugas teikiančių įstaigų ar išorės trečiųjų šalių, jeigu jos užtikrins, kad teikiant paslaugas bus laikomasi nepriklausomumo, konfidencialumo principų, duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat informaciją apie pažeidimus galės teikti žodžiu. 

Šuo projektu įgyvendinamos 2019 m. ES direktyvos ir naujos redakcijos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos.  

Šios nuostatos įsigalios nuo šių metų vasario 15 d.  

Daugiau informacijos dėl naujai įsigaliojančių nuostatų teikia Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, el. paštu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, el. paštu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..