Antradienį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) pradeda nagrinėti individualų asmens skundą dėl žemesnės instancijos teismo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai yra pirmas kartas, kai Lietuvos pilietis pasinaudojo teise tiesiogiai kreiptis į KT dėl tam tikrų tiesės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai išaiškinimo. Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Darius Raulušaitis sako, kad šis atvejis, kuria precedentą, kuris gali turėti įtakos baudžiamosios teisės šalyje taikymo praktikoms ir jas apibrėžiantiems įstatymams.
Skundas pateiktas baudžiamojoje byloje, kurioje asmuo kaltinamas neteisėtu vertimusi komercine veikla, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti bei psichotropinių medžiagų kontrabanda. Nors kaltinimai išties rimti, tačiau teisėsaugos dėmesio Lietuvos pilietis sulaukė tik dėl to, kad laiku nepastebėjo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo pakeitimų, kurie buvo atlikti 2016 metais.
Tąkart į sąrašą buvo įtrauktas vaistinis preparatas modafinilis, kurio bei kitų medikamentų prekyba kaltinamasis vertėsi nuo 2015 metų. Įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą modafinilis faktiškai tapo psichotropine medžiaga, už kurios turėjimą, prekybą ir įvežimą į šalį gresia baudžiamoji atsakomybė bei laisvės atėmimo bausmė iki keliolikos metų.
Vis tik atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas kaltinamajam skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro skundą ir asmeniui paskyrė realią 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal šiuo metu galiojančias Baudžiamojo kodekso nuostatas laisvės atėmimo bausmė už labai sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui negali būti atidėta.
Kaltinamąjį ginantis „Sorainen“ advokatas D. Raulušaitis suabejojo tokios nuostatos pagrįstumu ir atitikimu šalies Konstitucijai. Gynyba pirmiausiai pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis skundo nepriėmė. Dėl to nuspręsta pasinaudoti nuo praėjusių metų rugsėjo įsigaliojusia teise piliečiams kreiptis į KT.
Tai pirmas toks atvejis šalyje, todėl, anot D. Raulušaičio, šis skundas yra reikšmingas ir kitoms panašaus pobūdžio byloms bei šalyje taikomai teisės praktikai ir teisėkūrai bendrai. KT skundą patenkinus ir nustačius, kad Baudžiamojo kodekso nuostata, draudžianti atidėti laisvės atėmimo bausmę už labai sunkius nusikaltimus, pažeidžia Konstituciją, kodekse neabejotinai turėtų atsirasti tam tikri pakeitimai.
„Šis Konstitucinio Teismo nagrinėjimas yra išties svarbus teisingumo principo įtvirtinimui, o kaltinamajam palankaus sprendimo atveju panašių skundų gali būti ir kitose bylose. Be to, neišvengiami turėtų būti keičiami teisės aktai, o laisvės atėmimo bausmės už labai sunkius nusikaltimus atidėjimo apribojimai – pašalinti. Kaip bebūtų, Valstybė tikrai neturėtų būti suinteresuota jokios grėsmės nekeliančių ir per neapsižiūrėjimą nusižengimą padariusių savo piliečių įkalinimu“, – sako D. Raulušaitis.
- Raulušaičio įsitikinimu, galimybė piliečiams individualiai kreiptis į KT yra teisinės sistemos brandos ženklas ir, nors Lietuva šioje srityje šiek tiek vėluoja, tačiau ilgainiui tokia praktika turėtų tapti norma.