Pastaruosius kelerius metus daugelyje pasaulio šalių vis garsiau kalbama apie tai, kad visuomenei darosi sunku suprasti teisės aktus dėl juose vartojamų painių formuluočių, sudėtingų terminų ir ilgų sakinių. Nors įstatymuose įtvirtinta, kad teisės aktas turi būti logiškas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, realybė yra kiek kitokia.

Kaip tobulinti teisėkūros procesą Lietuvoje, pagerinti teisės aktų rengimo ir vertimo kokybę – didelį dėmesį šiai problemai skiria Teisingumo ministerija. Kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentu buvo surengtas antrasis profesinis forumas, kuriame teisės kalbos ir terminijos temą aptarė Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų teisininkai, vertėjai, lingvistai, kalbos specialistai ir kitų sričių ekspertai.

Forume pažymėta, kad kalbai ir terminijai keliami ypač dideli reikalavimai, nes taisyklinga teisės kalba ir nuoseklūs terminai – labai svarbi visuomenės kultūros dalis. Suprantama, kad teisės kalbos normos ir terminijos sistema turi visapusiškai atitikti bendrąsias kalbos normas. Tokie teisininkų, kalbos specialistų ir vertėjų susitikimai padeda suburti specialistus, siekiančius atsakingai tvarkyti, tobulinti ir puoselėti šio žanro kalbą ir terminus.

Forumo dalyviai dalijosi savo darbo praktika, ES institucijų atstovai pristatė metodines priemones, kuriomis naudojasi, kad teisės aktai būtų aiškūs, paprasti, panašios teisinės sąvokos ar situacijos nebūtų skirtingai apibūdinamos. Sutarta, kad tokia priemonė praverstų ir Lietuvos institucijoms.

Idėja supaprastinti teisės aktų kalbą nėra nauja – apie tai kalbėti pradėta jau praeitame šimtmetyje. Juk vienas iš institucijų uždavinių yra paaiškinti, informuoti visuomenę, ko iš jos tikisi įstatymų leidėjas. Nuo to, kaip aiškiai ir kokybiškai bus parengtas teisės aktas, priklauso jo taikymas praktikoje – tinkamas asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimas.

Vienos šalys teisėkūros procesą organizuoja taip, kad  teisininkų, įvairių sričių specialistų ir kalbos ekspertų bendradarbiavimas prasidėtų kuo ankstesniame teisės akto rengimo etape, kitos šalys sukuria net specialius įstatymus. Štai JAV prezidentas   Barackas Obama 2010 m. pasirašė  specialų įstatymą (Plain Writing Act), kuriuo JAV valdžios institucijas įpareigojo su visuomene komunikuoti aiškiai ir suprantamai, šiam tikslui pasiekti buvo sukurta visa priemonių sistema.

Daugelyje Europos šalių (pradininkė – Švedija) veikia teisinės ir kalbinės projektų patikros tarnybos, dažniausiai prie teisingumo ministerijų, galioja patikros procesą nustatantys teisės aktai, teisininkų ir kalbininkų pastabos aptariamos su tekstų rengėjais pasitarimuose, telefonu, el. paštu, prireikus pataisos, siūlymai dokumentuojami.