Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Tad kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu? Kokiais atvejais kartu su turtu paveldimos ir palikėjo skolos?
Į šiuos ir kitus gyvenimiškus klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ spalio 10 d. atsakė antstolė, Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė ir advokatas, advokatų profesinės bendrijos CONSTAT ekspertas ir partneris Robertas Naruševičius.
Saugiausias būdas priimti palikimą – sudarant paveldimo turto apyrašą
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, akcentavo antstolė S. Kastanauskienė. Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas.
Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra. Bet jeigu skolos yra gerokai didesnės, negu paveldimas turtas, tai paveldimo turto apyrašas įpėdinį labai apsaugo, kalbėjo antstolė.
Antstolės žodžiais, įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs. Bet praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai nemalonios staigmenos užklumpa artimai bendravusius sutuoktinius. „Vyras duoda žmonai savo banko kortelę, visus prisijungimus. Staiga mirus žmonai jis sužino, kad paskolai paimta labai apvali suma,“– tokį pavyzdį iš šių dienų praktikos pateikė antstolė.
„Mano įsitikinimu, palikimo priėmimas pagal apyrašą labiau gina įpėdinio teises, negu kiti paveldėjimo būdai“,– parbrėžė advokatas R. Naruševičius.
„Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų“,– aiškino antstolė S. Kastanauskienė. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas. Duomenys apie neišmokėtų ar negautų skolų likučius taip pat įrašomi į apyrašą.
Kaip minėjo antstolė S. Kastanauskienė, šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys. Tokiais atvejais apyrašo inicijavimu tenka pasirūpinti įpėdinių atstovams.
Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Į apyrašą neįtraukiamos ir nepaveldimos tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės
Su palikėjo turtu gali būti paveldima didžioji dalis jo turėtų teisų ir skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės. Kaip paaiškino advokatas R. Naruševičius, tarp asmeninio pobūdžio teisių yra teisė į pašalpas, kurios buvo mokamos palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ar iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos. Tačiau, jeigu palikėjui priklausę išlaikymo išmokos, pašalpa, pensija ar darbo užmokestis nebuvo išmokėti iki jo mirties, tai įpėdiniai įgyja teisę reikalauti šių lėšų. Tarp asmeninio pobūdžio prievolių yra prievolės sumokėti baudas už administracinius pažeidimus, prievolės periodiškai mokėti vaikų išlaikymo išmokas (alimentus).
Paveldimo turto apyrašą galima papildyti
Advokatas R. Naruševičius atkreipė dėmesį, kad paveldimo turto apyrašas turi būti teisingas. Pasak antstolės S. Kastanauskienės, Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis. Paveldimo turto apyraše įpėdinis pasirašytinai patvirtina, kad dokumente surašytas visa jam žinomas turtas ir skolos.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai. Tačiau įpėdiniai tokiais atvejais turi teisę apyrašą papildyti.
Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą. Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus, minėjo antstolė S. Kastanauskienė. Taip sumažinama galimų ginčų rizika ateityje.
Antstolės pateiktas pavyzdys iš praktikos – 93 metų moters priimtas palikimas. Ji po sūnaus mirties paveldėjo jo gyvenamąjį namą ir skolas. Kadangi buvo žinoma tik viena skola, moteriai jau turto realizavimo proceso metu buvo pasiūlyta pasitelkti turto vertinimo ekspertą, kad nekiltų ginčų, jei paaiškėtų buvus ir daugiau palikėjo skolų.
Problema – surinkti informaciją apie palikėjo turtą ir prievoles užsienyje
Kaip pasakojo advokatas R. Naruševičius, įpėdiniams dažnai kyla sunkumų aiškinantis, kiek ir kokio palikėjo turto ar prievolių esama kitose šalyse.
Tokiais atvejais procedūras apibrėžia 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimoklausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Bet vien reglamento įpėdiniams nepakanka, reikia specialistų pagalbos. Todėl advokatų kontoros bendradarbiauja su užsienio valstybių advokatais ir antstoliais, kad padėtų surinkti įpėdiniams svarbią informaciją.
Vengimas susitvarkyti paveldėjimo dokumentus neapsaugo nuo atsakomybės prieš kreditorius
„Būna atvejų, kai vengiama užbaigti palikimo priėmimo procesą. Žmogus tiesiog neatvyksta pasirašyti antstolio sudaryto paveldimo turto apyrašo, jei sužino, kad skolų yra daugiau negu turto“,– pasakojo advokatas R. Naruševičius. Jo žodžiais, toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.
Pasak antstolės S. Kastanauskienės, teisinio proceso pusiaukelėje nuspręsti nebepriimti palikimo jau neįmanoma: pagal Civilinį kodeksą laikoma, sprendimas priimti palikimą priimamas jau tada, kai kreipiamasi į notarą. Vėliau atsisakyti priimti palikimo nebegalima, galima tik atsisakyti palikimo kieno nors naudai.
„Gal reikėtų krikščioniškai į šiuos reikalus žiūrėti. Jeigu yra turto ir mirusiojo paliktų skolų, tai priimkime tą palikimą, padekime skolas. Ar po to liks paveldėto turto, ar neliks, bet bus ramu ir mums, ir „mirusiojo dūšiai“,– kalbėjo antstolė.
Laidoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mirusio asmens būstas negali tapti šeimos nario ar kito asmens nuosavybe „automatiškai“. Deja, žmonės kartais klaidingai tikisi, kad bus taip, kaip jiems patogu: galės skolų nemokėti ir gyvens tame būste kaip gyvenę. O iš tiesų nepriimdami palikimo jie įstatymiškai tampa nelegaliais turto naudotojais. Tada nebelieka teisinio tikrumo ir garantijų, kad ateityje galės perimti šį turtą savo nuosavybėn.
Galimiems įpėdiniams pravartu sužinoti ir pirminę informaciją apie palikėjo skolas
Galimiems įpėdiniams, ypač gyvenantiems palikėjo būste, verta detaliau pasidomėti galimomis palikėjo skolomis.
Pirminę informaciją galima sužinoti raštu kreipiantis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu išduoti pažymą apie tam tikro asmens skolas. Prie prašymo reikėtų pridėti mirties liudijimo kopiją ir asmens dokumento, patvirtinančio teisę paveldėti mirusiojo turtą, kopiją. Prašymo forma pateikiama Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje:
https://www.antstoliurumai.lt/informacija-apie-skolas
Iš pažymos paaiškėja, ar palikėjas turėjo priverstinai išieškomų skolų; jeigu turėjo, tai galima matyti, kokios yra pirminės skolų sumos (be delspinigių ir palūkanų) ir kokie antstoliai vykdo jų išieškojimą.