2022 m. gegužės 16 d. grupė Seimo narių įregistravo Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris nustatytų bendruosius civilinės sąjungos santykių teisinio reglamentavimo principus ir numatytų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Seimo nariams pritarus šiam projektui, įstatymas galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1 d.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė dr. Dovilė Murauskienė pastebi, kad viliantis, kad Seimo nariai pademonstruos vakarietišką požiūrį atitinkančią poziciją ir pritars šio įstatymo projektui, ko gero, užsimirš, jog tai yra kompromisinis sprendimas, gimęs po to, kai Seimas nepritarė Partnerystės įstatymo projektui (ne vienai jo redakcijai). „Nors nepritarimas Partnerystės įstatymui ir buvo pagrįstas labiau emocinio pobūdžio argumentais ir tam tikrais mitais, vis dėlto to pakako, kad toks projektas būtų atmestas. Taigi vietoj partnerystės siūloma įteisinti civilinę sąjungą, kurios tikslas iš esmės tas pats – apibrėžti ir suteikti turinį dviejų žmonių sąjungai, kuri sukurs tam tikras teises bei pareigas ją sudariusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties“, - pažymi D. Murauskienė.
Įstatymo projekto autoriai siūlo civilinės sąjungos teisinį santykį grįsti monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, o tai leis civilinės partnerystės santykį kaip įmanoma labiau priartinti prie santuokos instituto.
Civilinė sąjunga suprantama kaip dviejų asmenų (partnerių), kurie nėra sudarę santuokos ar registravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis, nesiejami giminystės ryšių, savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
„Kalbant apie siūlomą civiline sąjunga pagrįstų santykių turinį, numatomos tam tikros partnerių pareigos vienas kitam – lojalumo, pagarbos, pareigos suteikti moralinę ir materialinę paramą, taip pat teisė atstovauti. Siekiama įtvirtinti ir bendrosios dalinės partnerių nuosavybės teisinį režimą, kurio esmė ta, kad turtas, įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu ir įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis. Turtas, įgytas iki civilinės santuokos registravimo, laikytinas asmenine vieno iš partnerių nuosavybe. Kaip ir santuokos instituto atveju, preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip“, - pabrėžia advokatė.
Dr. Dovilė Murauskienė teigia, kad toks įstatymo projektas neabejotinai vertintinas teigiamai, ypač turint omenyje tai, kad Lietuva nuo kitų valstybių šioje srityje atsilieka daugiau nei 30 metų (pirmasis teisės aktas, skirtas faktiškai gyvenančių asmenų teisiniam santykiui įteisinti, Švedijoje priimtas dar 1987 metais, o tos pačios lyties asmenų santuoka pirmą kartą įteisinta 2001 metais Nyderlanduose). „Galima sakyti, kad pozicija vienokia ar kitokia forma neįteisinti tos pačios lyties partnerystės iki šiol egzistuoja dažniausiai postsovietinėse valstybėse (pavyzdžiui, Lenkijoje, Rusijoje) arba valstybėse, kuriose tam priešinasi vyraujančios religijos atstovai (pavyzdžiui, Turkijoje). Todėl neabejotina, kad tai būtų dar vienas labai svarbus žingsnis europeizacijos ir žmogaus teisių stiprinimo link“, - sako „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė.
Advokatė neabejoja, kad tos pačios lyties asmenų sąjungos įteisinimas sudarytų galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai pašalinti daugelį vis dar gajų mitų apie homoseksualius asmenis ir jų šeimos modelį. „Nuostata, kad bijome to, ko negalime pažinti tiesiogiai, ko gero, gerokai kursto dalies visuomenės skepsį tokių sąjungų atžvilgiu. Tokio įstatymo priėmimas gali padėti kovoti ir su Lietuvoje vis dar gyvuojančia homofobija, į ką atkreipė dėmesį Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Teismas šiame sprendime, remdamasis surinktais duomenimis, pažymėjo, kad homofobija ir transfobija yra auganti problema Lietuvoje“, - pabrėžia D. Murauskienė.
Pasak teisininkės, tuo pačiu metu, kai buvo registruotas įstatymo projektas, kita Seimo narių grupė užregistravo Civilinio kodekso pataisų projektą. Siūloma keisti Civilinį kodeksą – į jį įtraukti naują CK nuostatą, be kita ko, apibrėžiančią artimo ryšio sąvoką. Pagal projekto autorius, tokiu ryšiu laikytinas asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Tokį ryšį siūloma laikyti turint ne tik šeimos narius ir artimus giminaičius, bet ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenis, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba sudarytas susitarimas dėl tarpusavio išlaikymo. „Vis dėlto ši alternatyvi teisėkūros iniciatyva Civilinės sąjungos įstatymui yra labiau skubotos nei apgalvotos ir sistemiškai įvertintos teisėkūros pavyzdys, todėl kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų“, - atkreipia dėmesį advokatė.