Spausdinti

Lietuvos antikorupcinės aplinkos stiprinimo kryptys

Autorius STT.lt
Kategorija: Kontaktai
Paskelbta: 2019 rugpjūčio 27

Lietuva pasauliniame kontekste pakankamai gerai vertinama dėl valstybės skaidrumo ir atskaitingumo lygio, demokratijos būklės ir žiniasklaidos laisvės bei nepriklausomumo. Kaip prasčiau valdomos sritys, išskiriamos antikorupcinė verslo aplinka, teisinė sistema ir antikorupcinė politika. Tai nustatyta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) išanalizavus devynių 2017–2018 m. paskelbtų tarptautinių tyrimų rezultatus.

Kompasas

STT analizė atlikta siekiant geriau suprasti Lietuvos antikorupcinės aplinkos stipriąsias bei silpnąsias puses. Pastebėtina, kad pasaulyje plačiausiai žinomame antikorupciniame reitinge „Korupcijos suvokimo indeksas“ Lietuvai skirtas 59 balų iš šimto įvertis nekinta jau ketverius metus.

STT analitikams analizuojant rodiklius skirtinguose tarptautiniuose tyrimuose, identifikuota viena silpniausių Lietuvos antikorupcinės aplinkos pusių – valdžios reguliavimo našta verslui. Pasaulio ekonomikos forumo reitinge „Pasaulio konkurencingumo ataskaita, 2018“ Lietuva, lyginant su 2017 m., nukrito per devynias pozicijas į 106 vietą tarp 140 vertinamų valstybių (infografike vertė pritaikyta 100 balų skalei – 33). Valdžios reguliavimo našta tarp trijų Baltijos valstybių Lietuvoje yra didžiausia: Latvijai skirta 81 vieta, o Estijai – 30 vieta.

Pastebėta, kad kitų rodiklių kontekste teismų atsparumo neteisėtai įtakai vertinimas taip pat yra vienas žemiausių. Nors 2018 m. rodiklis gerėjo – Lietuva reitinge pakilo iš 56 į 55 vietą (infografike vertė pritaikyta 100 balų skalei – 54), bet tai viena iš prasčiausiai vertinamų Lietuvos antikorupcinės būklės sudedamųjų. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją, kurioje teismų atsparumas įvertintas 75 vieta, bet atsilieka nuo Estijos – 22 vieta.

Lietuva palankiai vertinama pagal skaidrumo ir valdžios atskaitingumo lygį. Tyrime „Pasaulio konkurencingumo ataskaita, 2018“ valstybės biudžeto skaidrumas įvertintas 27 vieta tarp 140 valstybių (infografike vertė pritaikyta 100 balų skalei – 73),ir tai yra geriausia pozicija tarp Baltijos šalių (Estijai skirta 36, Latvijai – 77 vieta).

Taip pat Pasaulio banko tyrime „Pasauliniai valdymo indikatoriai“ pilietinės galios rodiklis yra 55 pozicijoje tarp 214 pasaulio valstybių (infografike vertė pritaikyta 100 balų skalei – 78). Šiuo rodikliu Lietuva įvertina geriau nei Latvija (64 pozicija), bet prasčiau nei Estija (32 pozicija). Nors Lietuvos demokratija yra vertinama, kaip stipriai konsoliduota ir tvari, Freedom House „Pereinamojo laikotarpio šalys“ ataskaitoje Lietuvos demokratijos įvertis (infografike vertė pritaikyta 100 balų skalei – 66), buvo sumažintas dėl korupcijos skandalų aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, o korupcija įvardinama, kaip pagrindinė problema Lietuvos demokratinei sistemai. Taip pat demokratijos būklę silpnina politinių partijų stabilumo stoka ir menkas pilietinis aktyvumas.

Lietuvos antikorupcinės politikos silpnosios pusės, identifikuotos Bertelsmano fondo paskelbtoje „Tvaraus valdymo rodikliai 2018 m.“ ataskaitoje, yra: antikorupcinių programų neveiksnumas, aukštas korupcijos paplitimas sveikatos apsaugos sektoriuje bei korupcija vietos valdžios įstaigose. Antikorupcinės aplinkos stiprybės – politinės korupcijos bylos, Lietuvos prisijungimas prie EBPO Kovos su kyšininkavimu konvencijos.

Siekiant gerinti situaciją antikorupcijos srityje ir atsidurti tarp valstybių – lyderių – būtina kurti įvairiapusę tvarią antikorupcinę sistemą, užtikrinti tesės viršenybės principo įgyvendinimą ir apsaugą, didinti viešosios informacijos atvirumą, skatinti institucijų atsakomybę, mažinant korupcijos rizikas visose valstybės valdymo srityse.