Antradienį (spalio 13 d.) vykusio posėdžio metu Seimas atmetė Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą, kurį jau buvo patvirtinusi Vyriausybė, dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo. Šio įstatymo projekto, kuris sulaukė didelio visuomenės palaikymo ir būtų buvęs kaip garantas dešimtims tūkstančių Lietuvos porų bei jų vaikų teisių apsaugoje, atmetimą iniciavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija.
84 proc. Lietuvos gyventojų palaikė vyro ir moters partnerystės įteisinimą, todėl teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, galima tik apgailestauti, kad parlamentarai neatsižvelgė į absoliučios piliečių daugumos norus bei lūkesčius. Lietuva, dėl tokio Seimo sprendimo, ir toliau liks viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje nėra ginamos nesusituokusių moterų bei jų vaikų teisės.
Š. m. vasarą bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą šiuo klausimu ir išsiaiškino, kad net 84 proc. apklaustųjų pritarė civilinei partnerystei tarp vyro ir moters. Nepritarė vos 13, o likę 3 proc. tiesiog neturėjo jokios nuomonės partnerystės klausimu.
Teisingumo ministras pažymi, kad jo valdomos teisingumo ministerijos parengtas projektas dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo buvo parengtas atsižvelgiant į XVI-osios Vyriausybės programą, kurioje teigiama, kad turi būti užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, pareigų vykdymas, interesų apsauga, vaikų gerovė ir jų teisių gynimas, nepriklausomai nuo to, kokį gyvenimo modelį jei pasirinko.
Projektu buvo siūloma įteisinti nuostatas, kurios užtikrintų partnerių vaikų teises. Buvo siūloma įtvirtinti tėvystės prezumpciją, kuri taikoma tais atvejais, kai partneriai išviešina partnerystę. Tai reiškia, kad gimusio vaiko kilmė iš tėvo pusės būtų nustatoma taip pat, kaip ir esant santuokai, tai yra, supaprastinta tvarka. Bet kuriuo atveju, turėjo būti atsižvelgiama į partnerių vaikų interesus.
Taip pat buvo nustatyta taisyklė, jog partnerystės metu įgytas turtas taptų abiejų partnerių daline nuosavybe, išskyrus jei tai asmenis jų turtas. Buvo įtraukta nuostata, kad bendroje dalinėje nuosavybėje partnerių dalys yra lygios, jei nėra nurodyta ir įrodyta kitaip.
Vyriausybės patvirtintame projekte buvo įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš kito asmens, jei partnerystė nutrūksta. Tokia galimybe pasinaudoti būtų galėjęs silpnesnysis partneris (įprastai juo laikoma moteris). Buvo išspręsta ir su paveldėjimu praktikoje kilusi problema, kuomet miršta vienas iš partnerių. Mirusio partnerio turtą pergyvenęs partneris būtų paveldėjęs pagal įstatymą arba kartu su pirmos bei antros eilės įpėdiniais. Taip pat buvo numatyta galimybė partneriams susitarti ir dėl kitokių paveldėjimo taisyklių, kiek to nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
2011 metais vykusio gyventojų surašymo metu gautais duomenimis net 150 tūkst. asmenų gyveno nesusituokę (t. y. apie 75 tūkst. porų). Manoma, kad dabar tokių porų gali būti per 100 tūkstančių.