Šią savaitę Vyriausybė posėdžio metu pritarė Teisingumo ministerijos parengtam projektui keisti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, pagal kurį būtų naujai reglamentuojama bažnyčios nustatyta sudarytų santuokų apskaitos procedūros tvarka. Šiai dienai galioja nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki 2001 m. liepos mėn. reglamentuota tvarka.

1992 metais įsigaliojusi Konstitucija numatė, kad galima sudaryti bažnytinę santuoką, tačiau tokios santuokos įtraukimo į apskaitą detali procedūra buvo nustatyta tik 2001 m., kuomet įsigaliojo Civilinis kodeksas. Per tą laiką dalis asmenų buvo sudarę tik bažnytines santuokas, todėl valstybės požiūriu jie nebuvo laikomi sutuoktiniais. Šiems asmenims kildavo įvairių nesklandumų tvarkant įvairius dokumentus, tarp kurių dažni paveldimumo klausimai.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad vadovautis prieš maždaug dešimtmetį priimtu teisingumo ministro įstatymų, kuriuo vadovaujantis to laikotarpio santuokos buvo įtraukiamos į apskaitą, negalima. Tai pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuspręsdamas, jog tokio tipo teisinius santykius reikia reglamentuoti ne poįstatyminiais aktais, o įstatymu.

Ministerijos pateiktame projekte numatyta, kad tuo periodu įvykusios bažnytinės santuokos, kurios atitiko to meto teisinį reguliavimą, būtų įtraukiamos į apskaitą. Tokių santuokų sudarymo data būtų laikoma bažnytinė santuokos diena, o ne įtraukimas į apskaitą. Tais atvejais, kuomet vienas iš tokios santuokos sudarytojų būtų miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašytų atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą esant kito sutuoktinio pageidavimui.

Išvardijami ir atvejai, kuomet to laikotarpių santuokos nebūtų įtraukiamo į apskaitą. Pirmasis atvejis, kuomet jau miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo yra susilaukęs vaiko, kurio kitas tėvas nėra bažnytiniame dokumente nurodytas sutuoktinis. Kitas atvejis, kuomet tuo laikotarpiu bažnytinę santuoką sudaręs asmuo vėliau civilinės metrikacijos įstaigoje yra įregistravęs kitą santuoką.

Valstybė į apskaitą traukia santuokas sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus, tai:

• Lotynų apeigų katalikų;
• Graikų apeigų katalikų;
• Evangelikų liuteronų;
• Evangelikų reformatų;
• Evangelikų baptistų;
• Ortodoksų;
• Sentikių;
• Judėjų;
• Musulmonų suitų;
• Karaimų;
• Septintosios dienos adventistų.