inheritanceTeisingumo ministerijos parengtoms Civilinio kodekso pataisoms, pagal kurias būtų užtikrintas paveldėjimo procedūrų operatyvumas ir aiškumas, pritarė Vyriausybė.

Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso normas, į notarą įpėdiniai turi kreiptis per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo palikėjo mirties arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima. Paveldėjimo procedūros neretai užsitęsia ilgai, dažnai dėl to, jog pirmos eilės įpėdiniai atsisako palikimo, o antros eilės įpėdiniai vėl turi 3 mėn. terminą nuo atsisakymo dienos.

Teisingumo viceministras Julius Pagojus pažymi, jog Teisingumo ministerija siūlo įteisinti, jog visi įpėdiniai, kurie pretenduoja į palikimą (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą), turėtų priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Taip procedūros taptų aiškesnės ir paprastesnės.

Tokie Civilinio kodekso pakeitimai, pasak J. Pagojaus, paskatintų operatyvesnį paveldimo turto savininkų išaiškinimą, procedūrų vykdymą. Taip pat, būtų geriau atsižvelgiama į paveldimo turto bendraturčių, palikėjų kreditorių interesus, teises.

Po Vyriausybės pritarimo šios Civilinio kodekso pataisos bus perduotos svarstymui Seime.

Teisingumo ministerija primena, kad pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai, o trečios eilės įpėdiniais laikomi seneliai ir provaikaičiai.

55701Teisingumo ministerijos pateiktoms Notariato įstatymo pataisoms posėdžio metu pritarė Vyriausybė. Pataisose numatytas notarų teikiamų paslaugų išplėtimas bei jų kontrolės didinimas. Įstatymo projekte siūloma į notaro teikiamų paslaugų sąrašą įtraukti mediatoriaus (tarpininko) paslaugą. Šiuo metu Lietuvoje jau yra sudarytos teisinės prielaidos taikyti mediacija (taikinamąjį tarpininkavimą) kaip vieną iš alternatyvų ginčų sprendimui.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi peržvelgti notarų teikiamų paslaugų sąrašą bei įteisinti naujų paslaugų. Viena iš jų gali būti mediacija, kurią šiuo metu siekiama aktyviai skatinti.

Mediatoriumi (tarpininku) įprastai yra skiriamas teisės srities profesionalas, turintys reikiamų žinių ir galintis užtikrinti kvalifikuotą pagalbą susitaikant šalims. Notarai galėtų teikti šias paslaugas, o platesnis paslaugos pritaikymas padėtų sumažinti krūvį, tenkantį teismams.

Projekte taip pat numatyta galimybė notarams Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinti dokumentus pažyma (Apostille). Šiai dienai užsienio valstybėms pateikiamus dokumentus, kuriuos išdavė Lietuvos institucijos, pažyma tvirtina tik Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Projekte numatyti pakeitimai suteiktų galimybę pagerinti paslaugų prieinamumą bei sumažintų dokumentų tvirtinimo kaštus, kadangi asmenys galėtų paslaugą gauti arčiau savo gyvenamosios vietovės (notarai dirba kiekvienoje šalies savivaldybėje).

Dar viena paslauga, kurią Teisingumo ministerija įstatymo pataisomis siūlo įtraukti – teisė notarams atlikti vykdomuosius įrašus ne tik užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, čekiuose, bet ir sandoriuose, kurie patvirtinti pagal notarinę formą. Ši galimybė padėtų dar labiau sumažinti teismų krūvį, nes dalis skolų būtų išieškoma ne ginčo tvarka.

Numatyta išplėsti ir kontrolės ribas. Teisingumo ministro paskirti asmenys įgytų teisę kontroliuoti ne tik kaip laikomasi Notariato įstatyme esančių reikalavimų, bet ir kitų taisyklių ar teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų.

Po Vyriausybės pritarimo šios pataisos bus perduodamos svarstyti Seimui. 

men and women are equalPraėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Nediskriminavimo skatinimo tarpinstituciniam veiklos planui, pagal kurį bus siekiama sumažinti diskriminaciją, užtikrinant lygias galimybes ir siekiama didinti pagarbą žmogui, visuomenės sąmoningumą. Numatyti uždaviniai apima kelias sritis: visuomenės sąmoningumo nediskriminavimo skatinimui didinimą, lygių galimybių didinimą, asmenų, kuriems reikalinga teisinė apsauga, geresnį padėties įvertinimą.

Siekiant įgyvendinti plane numatytas priemones ir pasiekti iškeltus tikslus, bus siekiama mažinti diskriminaciją tose grupėse, kurios patiria didžiausią diskriminaciją, nukreipiant švietėjišką veiklą, informuojant visuomenę apie lygias galimybes, nediskriminavimą, didinant žmonių sąmoningumą. Bus siekiama, kad visuomenė žinotų kur kreiptis pastebėjus diskriminacijos atvejus. Ypač didelis dėmesys bus sutelkiamas į tuos regionus, kuriuose informuotumas apie žmogaus teisių gynimą ir gynėjus yra mažiausias. Kartu bus skatinamos ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios nediskriminavimo ir lygių galimybių srityse.

Veiklos plane numatytas priemones vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos teisės institutas, Jaunimo reikalų departamentas ir Lietuvos darbo birža.

Š. m. vasario 4 d. Vyriausybė apsvarstė Teisingumo ministerijos parengtą Taikinamojo tarpininkavo (mediacijos) sistemos plėtros projektą. Projekte esantys siūlymai padės plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras. Po Vyriausybės svarstymo Teisingumo ministerija pradės rengti teisės aktų pakeitimus, kurie yra būtini mediacijos plėtrai.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, mediacija civiliniuose ginčuose įteisinta jau nuo 2008 m., tačiau tik labai mažai atvejų ja buvo pasinaudota. Dauguma žmonių net nėra girdėję apie tokį ginčų sprendimo būdą, nors šis ne tik padeda sutaupyti bylinėjimosi išlaidų, bet ir padeda atkurti socialinę taiką tarp abiejų šalių. Siekiant pakeisti situaciją buvo nuspręsta imtis realių veiksmų ir sprendimų, kurie padėtų mediacijai įsitvirtinti ir Lietuvoje, kaip yra kai kuriose Vakarų šalyse.

Užtikrinant kvalifikuotą mediacijos paslaugų teikimą yra siūloma nustatyti papildomus reikalavimus šių paslaugų teikėjams, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą, o paslaugas, kurios finansuojamos iš valstybės lėšų ar yra teikiamos valstybės organizuojamuose projektuose, galėtų teikti tik sąraše esantys meidatoriai.

Siekiant paskatinti mediacijos naudojimą projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrose civilinių ginčų kategorijose prieš kreipiantis į teismą pateikiant ieškinį. Privalomą mediaciją siūloma įvesti šeimos ginčuose, kurie nagrinėjami ginčo teisena (dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pan.), taip pat ginčuose dėl nedidelių sumų (iki 1500 eurų). Administracinių ginčų metu taip pat siūlomą taikyti mediaciją.

Kai kuriais atvejais, kuomet yra galimybė taikiam sprendimui, teisėjai galėtų nukreipti ginčą privalomai spręsti mediacijos būdu, taip pat dalyje tų atvejų, kuomet suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tuo tarpu dalyje baudžiamųjų bylų, pavyzdžiui, kuomet įvykdomi nusikaltimai žmogaus gyvybei, žmoniškumui ar esant karo nusikaltimams, mediacijos taikymas būtų neleidžiamas.

Juozo Bernatonio nuomone, koncepcijoje pateikti mediacijos plėtros metodai turėtų būti taikomi etapais, atliekant tam tikrus bandomuosius projektui ir siekiant kurti gerąją praktiką. Pradžioje mediaciją taikant vieno tipo bylose, vėliau peržvelgus rezultatus ir kitokio tipo bylose.

euro money1Seime buvo pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui sukurti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir priėmė Civilinio proceso, Civilinio kodekso, Mokesčių administravimo ir kitų susijusių įstatymų pataisas, kuriomis priverstinis pinigų nurašymas iš skolininkų sąskaitų bus vykdomas centralizuotai, dėl to bus kokybiškiau užtikrinamos kreditorių teisės.

Ši įstatymų užtikrinta sistema turėtų įtvirtinti proporcingumo principą, tai yra, kuomet skolininkas neturi lėšų patenkinti visiems reikalavimams, tos pačios eilės išieškotojai iš turimų lėšų gautų proporcingai.

Pagal šiuo metu galiojančias taisyklės, skolininkui gavus 2000 eurų, o esant skolingam 5000 eurų keliems kreditoriams, gauti pinigai pervedami tam kreditoriui, kuris pirmasis kreipėsi dėl skolos išieškojimo, tuo tarpu kiti kreditoriai lieka negavę nė dalies savo skolos.

Piniginių lėšų apribojimų sistemai pradėjus veikti, skolininko gautos lėšos bus paskirstomos proporcingai visiems kreditoriams. Taip pat iki šiol antstoliai ir kiti pareigūnai bei institucijos, turinčios teisę areštuoti skolininko lėšas, tai gali padaryti tik su lėšomis, esančiomis skolininko banko sąskaitoje. Dėl šios priežasties, skolininko lėšų, esančių kitose kredito įstaigose, tokiose kaip kredito unija ar kitos, nepavyktų areštuoti pagal Piniginių lėšų apribojimų sistemą, o reikėtų diegti atskirus įrankius, kuriais būtų teikiami nurodymai atitinkamoms kredito įstaigoms. Kelios papildomos sistemos reikalautų papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Tuo tarpu naujai sukurta centralizuota sistema leis nurašyti skolininkų lėšas, esančias ir kredito unijose.

Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tikslas yra centralizuotai tvarkyti informaciją apie bankų, kredito unijų sąskaitose esančias lėšas, taip pat automatizuoti lėšų apribojimus, nurašymo procesus. 

Top