9990Plenarinio posėdžio metu Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias patikslinta įstatymo paskirtis. Numatyta, jog miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalį ir jos pramonę medienos žaliava.

Priimtos naujosios įstatymo nuostatos įtvirtinta, jog Miškų įstatymo paskirtis yra reglamentuoti miškų atkūrimą, naudojimą, apsaugą bei sudaryti teisines prielaidas, jog visi miškai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, būtų tvarkomi pagal tokias pačias tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, būtų užtikrinamas racionalus miškų išteklių naudojimas, pirmiausiai siekiant aprūpinti šalies pramonę medienos žaliava, suteikti maksimalią socialinę bei ekonominę naudą, užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, didinti miškų produktyvumą, išlaikyti kraštovaizdžio stabilumą bei aplinkos kokybę, taip pat įtvirtinti galimybę tiek dabar, tiek ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nežalojant kitų ekosistemų. Seime taip pat buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje veikia 42 miškų urėdijos.

Priimant įstatymo pataisas balsavo 100 Seimo narių, iš jų už – 79, prieš – 5, susilaikė – 16. Priimant pataisas nuspręsta neįtvirtinti pirmumo teisės šalies gamintojams, siekiantiems įsigyti žaliavos iš valstybinių miškų.

teismasSeimo posėdyje buvo pateikti Administracinių bylų teisenos ir Administracinių ginčų komisijų įstatymų pataisų projektai. Šiais projektais siekiama, kad administracinis procesas taptų greitesnis, paprastesnis, aiškesnis ir patogesnis savo teises ir teisėtus interesus teisme ginančiam asmeniui.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, jog administraciniuose apygardų teismuose gautų bylų daugėja, o jų nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsia. Dėl to būtina ieškoti galimybių šį procesą pagreitinti, siekti, jog sprendimai teismuose būtų priimami greičiau. Per 2014 metus apygardų administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 12,8 tūkst. administracinio pobūdžio bylų. 2013 m. tokių bylų buvo 11,72 tūkst., o 2012 m. dar mažiau – 7,9 tūkst.

Parengtose pataisose numatyta peržvelgti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles siekiant, kad tam tikras bylas, kurios šiuo metu priskiriamos tik Vilniaus apygardos teismui, galėtų nagrinėti ir kitų šalies apygardų administraciniai teismai. Tokiu būdu būtų galima išplėsti bylų nagrinėjimo rašytinio proceso būdu galimybes, taip pat nustatyti, kad daugiau bylų galėtų nagrinėti ne trijų teisėjų kolegija, o teisėjai vienasmeniškai.

Teisės aktų projektuose numatyta ir tai, kad skundo padavimo terminas negalėtų būti atnaujinamas, jei nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo, veiksmo atlikimo ar nuo kito teisės akto bei įstatymo numatyto klausimo išsprendimo pasibaigimo praėjo daugiau nei 10 metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, kuri yra susijusi su administracinio akto priėmimu, neveikimu ar veiksmo atlikimu.

Pataisomis siūloma gerinti proceso dalyvių teisinę padėtį. Priėmus pakeitimus atsakovai ar tretieji suinteresuoti asmenys galėtų pasisakyti, kuomet teismas spręstų termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pasisakymo teisė taip pat būtų suteikiama ir sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar panašiose situacijose. Numatytas ir baigtinis sąrašas asmenų, kurie galėtų atstovauti administracinėse bylose pagal pavedimą. Tokiu būdu būtų siekiama stiprinti kvalifikuotą atstovavimą teismo procese.

Teisingumo ministerija siūlo Administracinių ginčų komisijų įstatymo pataisose įtvirtinti taikos sutarties sudarymo institutą ikiteisminiame bylos nagrinėjime. Jei būtų neįvykdomi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kuriais buvo išspręstas ginčas bei kurie nebuvo per nustatytą terminą apskųsti teismui, jie būtų vykdomi priverstinai pagal Civilinio proceso kodekse numatyta tvarką, o šių sprendimų peržiūros teisme nebereikėtų.

neįgalusisSeime priimtos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisos, kurios leis užtikrinti, jog psichinę negalią turintys asmenys gautų pagalbą, o ne būtų piktnaudžiaujama jų veiksnumo apribojimais.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad įgyvendinant Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas numatomas veiksnumo ribojimas tik esant konkretiems atvejams ar tam tikrose srityse. Ministro teigimu reikia skatinti ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Ministerijos parengtos teisės užkirs kelia įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimams neveiksnumo srityje, o negalią turintys asmenys turės daugiau teisių, nebeliks jokių teisinių galimybių dėl nedidelio sutrikimo neįgaliuosius pripažinti neveiksniais.

Rengiant šias pataisas buvo iš esmės pakeisti asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutai. Šiuo metu tik asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, gali būti pripažinti ribotai veiksniais, apribojant jų galimybes disponuoti turtu.

Seime priimtose pataisose įtvirtinama, kad veiksnumas gali būti ribojamas visiems psichikos sutrikimų turintiems asmenims, tačiau tik tuo atveju, kai teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvadomis, pripažintų, jog toks ribojimas konkrečiam asmeniui yra neišvengiamas. Tokia tvarka leistų užtikrinti, kad asmuo teismo numatytose srityse sprendimus priimtų tik su juo besirūpinančio asmens sutikimu, tuo tarpu kitose srityse galėtų veikti visiškai savarankiškai. Toks reguliavimas leistų neskatinti pasirinkti asmens pripažinimo neveiksniu.

Kovo 27 dieną priimtose pataisose numatytas ir asmens neveiksnumo instituto nuostatų keitimas, pagal kurias numatoma, jog asmuo galėtų būti pripažįstamas neveiksniu tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai. Tose srityse jis veiktų su rūpintojo sutikimu ar jo vardu veiktų globėjas. Be to, neveiksniu pripažintas asmuo turės galimybę ne dažniau kaip kartą per metus pats kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu. Taip bus galima išvengti situacijų, kuomet neveiksnaus asmens sveikatos būklei pagerėjus globėjai nesikreipia į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.

Tuo atveju, jei pats asmuo ar kiti įstatyme numatyti asmenys per metus nuo teismo sprendimo priėmimo, pagal kurį asmuo pripažintas neveiksniu, nesikreips į teismą, pareigą peržvelgti neveiksnaus asmens sveikatos būklę turės numatyta sudaryti Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ją numatoma sudaryti iš nepriklausomų specialistų. Taip pat numatyta, kad komisija veiklą vykdytų kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Jei komisija nuspręs, kad asmens būklė pasikeitė, ji kreipsis į teismą, o teismas peržvelgs savo anksčiau priimtą sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Tiems asmenims, kuriems dėl psichikos sutrikimų ar esant kitoms priežastims sunku priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius jo interesus, bus numatoma galimybė sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Jam veikiant savarankiškai kartu turės dalyvauti ir asmuo, kuris teikia jam pagalbą. Tokias sutartis registruos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. Sutartį turės tvirtinti notarai, o jos pagrindu galėtų būti apimtas sprendimo priėmimui reikalingos informacijos rinkimas, jos pateikimas asmeniui, alternatyvių sprendimų nurodymas bei jų rezultatų aptarimas.

Pataisose numatyta naujovė – išankstinis nurodymas. Tai galimybė asmeniui, kuris yra veiksnus, pateikti nurodymus, kurių turėtų būti paisoma jei ligai progresuojant ar esant kitoms priežastims asmuo taptų neveiksniu ar dalinai neveiksniu. Šiame nurodyme asmuo galėtų nurodyti asmenis, kuriuos pageidautų, jog teismas skirtų globėjais, taip pat išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje, pateikti nurodymus dėl jo turtinių ir neturtinių įsipareigojimų. Asmuo galėtų nurodyti ir asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais. Nurodymai būtų registruojamai Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre, juos būtų galima bet kuriuo metu papildyti, pakeisti ar panaikinti.

Įstatymų pakeitimuose numatyta, kad asmeniui valstybės garantuota antrinė teisinė nemokama pagalba būtų skiriama ne tik sprendžiant klausimą dėl jo neveiksnumo, bet ir prižiūrint teismo sprendimą, sprendžiant hospitalizavimo ar kitus gydymo klausimus.

Verta atkreipti dėmesį, kad priimti pakeitimai įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos, o iki to laiko priimti teismo sprendimai, pagal kuriuos asmenys pripažįstami neveiksniais, turės būti iš naujo peržiūri per dvejus metus, tai yra, iki 2018 m. sausio 1 d.

korupcijaŠ. m. balandžio 9 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo būtų užtikrinamas žmonių asmens duomenų konfidencialumas, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, daromą ar galimai padarytą korupcinę veiką. Šio projekto iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nurodo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumas garantuojamas tik baudžiamajame procese, o viešajame administravime, tarnybinių nusižengimų tyrimų metu, taip pat administraciniame ir civiliniame procese to pasigendama.

Įstatymų keitimo projekte numatyta pakeisti Viešojo administravimo, Administracinių bylų teisenos įstatymus, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Civilinio proceso kodeksą. Juose bus įtvirtintos galimybės neatskleisti asmens duomenų tų žmonių, kurie praneš apie pareigūnų ir kitų minėtų darbuotojų daromą ar galima padarytą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.

Korupcinio pobūdžio administraciniais pažeidimais yra laikomi tie pažeidimai, kurie pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas. Tai negalioja tais atvejais, kuomet pažeidžiamos drausminio pobūdžio nuostatos.

Piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi, viršijantys įgaliojimus, piktnaudžiaujant jais, atskleidžiant komercines paslaptis ir kiti susiję pažeidimai yra laikomi korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais. Šie gali lengvai būti palaikomi baudžiamąja atsakomybe, jei padaroma didelė žala.

Pagal 2014 metais atliktą sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ matoma, kad vos 18 proc. gyventojų yra linkę pranešti apie korupciją. Įmonių vadovų skaičius dvigubai didesnis – 36 proc., o tarp valstybės tarnautojų linkusių pranešti tik 29 proc. Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl nenorima pranešti apie korupciją yra tai, kad bijoma rimtai nukentėti. Tikimasi, jog priėmus šiuos teisės aktus reikšmingai padaugėtų pranešančiųjų apie korupcinio pobūdžio pažeidimus, tad būtų galima išvengti valstybės turto bei lėšų švaistymo, padidėtų viešojo sektoriaus skaidrumas, šalis taptų patrauklesnė investuotojams.

Šias pataisas dar turi svarstyti Seimas.

786 strasbourg court of human rightsSeime kovo 12 d. pritarta Teisingumo ministerijos pateiktam siūlymui ratifikuoti du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, kurie pagerintų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) darbo efektyvumą bei išplėstų jo kompetenciją. Įstatymo projekte siūloma ratifikuoti protokolus Nr. 15 ir Nr. 16, kurie iš dalies keičia Konvenciją.

Konvenciją papildantis Protokolas Nr. 16 aukščiausiems valstybės teismams ir tribunolams suteikią galimybę kreiptis į EŽTT prašant nuomonės ar patarimo dėl principinio klausimo, kuris susijęs su teisių ir laisvių aiškinimu, įtvirtintu Konvencijoje ar protokoluose.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, šiam Protokolui įsigaliojus atsiras teisinė galimybę Lietuvos Konstituciniam, Aukščiausiajam ir Vyriausiajam administraciniam teismu kreiptis konsultacijos į Strasbūro teismą, kuomet byloje iškils klausimas, ar buvo pažeistos žmogaus teisės. Įsigaliojus šiai tvarkai Lietuvoje turėtų sumažėti žmogaus teisių pažeidimų atvejų.

Seimui Teisingumo ministerija kartu pateikė ir Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo bei Teismų įstatymo pakeitimų projektus, kurie reikalingi norint sudaryti sąlygas minėtiems aukščiausiems teismams kreiptis į EŽTT iškilus žmogaus teisių klausimams.

Protokolo Nr. 15 nuostatomis yra siekiama išlaikyti ir pagerinti EŽTT darbo efektyvumą. Konvencijos preambulėje įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas ir jį atitinkanti laisvės doktrina, suformuota EŽTT praktikoje.

Protokole Nr. 15 atsiras ir naujovės, kurios gali būti labai svarbios. Pirmiausia, nuo iki šiol galiojusių 6 mėnesių iki 4 mėn. sutrumpės terminas, skirtas paduoti peticijai EŽTT. Terminas skaičiuojamas nuo paskutinio nacionalinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat atimama galimybė bylos šalims prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perduoti bylos nagrinėjimą Didžiajai Kolegijai, tuo atveju, kuomet byla kelia sudėtingą EŽTK, jos protokolų aiškinimo klausimų ar tuo atveju kai klausimų nagrinėjimas gali būti nesuderinamas su ankstesniu EŽTT sprendimu. Protokole Nr. 15 numatyta panaikinti išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kuomet pareiškėjas nepatiria didelės žalos.

Protokolą Nr. 15 šiai dienai yra pasirašiusios 39 valstybės. Jis įsigalios tik tuo metu, kai visos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sutariančios šalys išreikš sutikimą būti siejamos šio protokolo. Tuo tarpu Protokolas Nr. 16 įsigalioja kai sutikimą pareiškia bent 10 šalių. Šiuo metu jį pasirašė net 16 valstybių.

Top