Teisingumo ministerijos parengtoms Civilinio kodekso pataisoms, pagal kurias būtų užtikrintas paveldėjimo procedūrų operatyvumas ir aiškumas, pritarė Vyriausybė.

Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso normas, į notarą įpėdiniai turi kreiptis per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo palikėjo mirties arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima. Paveldėjimo procedūros neretai užsitęsia ilgai, dažnai dėl to, jog pirmos eilės įpėdiniai atsisako palikimo, o antros eilės įpėdiniai vėl turi 3 mėn. terminą nuo atsisakymo dienos.

Teisingumo viceministras Julius Pagojus pažymi, jog Teisingumo ministerija siūlo įteisinti, jog visi įpėdiniai, kurie pretenduoja į palikimą (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą), turėtų priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Taip procedūros taptų aiškesnės ir paprastesnės.

Tokie Civilinio kodekso pakeitimai, pasak J. Pagojaus, paskatintų operatyvesnį paveldimo turto savininkų išaiškinimą, procedūrų vykdymą. Taip pat, būtų geriau atsižvelgiama į paveldimo turto bendraturčių, palikėjų kreditorių interesus, teises.

Po Vyriausybės pritarimo šios Civilinio kodekso pataisos bus perduotos svarstymui Seime.

Teisingumo ministerija primena, kad pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai, o trečios eilės įpėdiniais laikomi seneliai ir provaikaičiai.