Spausdinti

ET PASKELBĖ REKOMENDACIJAS LIETUVAI DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ KONVENCIJOS ĮGYVENDINIMO

2019 m. sausio 8 d. pasirodė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijos Lietuvai užtikrinant tautinių mažumų teises. Tarp Komiteto rekomendacijų – pastabos  dėl neigiamų stereotipų romų atžvilgiu, originalios asmenvardžių rašybos, suvienodinto lietuvių kalbos egzamino ir kt.

Europos taryba

Apžvelgdamas bendrą žmogaus ir tautinių mažumų teisių padėtį Lietuvoje, Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad tautinių mažumų teisių tema jau ilgą laiką yra politizuojama, nors tai gana stipriai kontrastuoja su palyginti nedideliu tautinių mažumų skaičiumi. 2010 m. panaikinus tautinių mažumų įstatymą, Lietuvoje neliko jokio teisės akto, kuris išsamiai apibrėžtų tautinių mažumų teises, ir nors yra dedamos tam tikros pastangos pragmatiškiems sprendimams rasti, jos nėra pakankamos išspręsti tautinių mažumų kalbos vartojimo viešajame gyvenime, dvikalbių gatvių lentelių bei originalios asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimus. Pasak Komiteto, praėjus beveik trisdešimčiai metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tautinių mažumų politika yra kryžkelėje. Sėkmingas aukščiau paminėtų kalbinių teisių užtikrinimas būtų lemiamas žingsnis siekiant visapusiškai integruotos visuomenės, o to nepadarius, kyla tam tikra rizika, kurią dar labiau gali sustiprinti daugelis geopolitinių, ekonominių ir demografinių veiksnių.

Kaip pažymima paskelbtame dokumente, nepaisant penkių rengtų įstatymo projektų, Lietuvoje vis dar nėra vieningo teisinio reguliavimo, saugančio tautinių mažumų teises. Todėl kasdieniai administraciniai sprendimai dėl kalbos naudojimo valstybinėse institucijose, originalios asmenvardžių rašybos, dvikalbių lentelių naudojimo yra „pilkoje“ teisinėje zonoje. Būtent teisinio tikrumo stygius lemia situaciją, kai vietos valdžios institucijų sprendimai, pvz., dėl dvikalbių lentelių arba asmenvardžių rašybos, gali tapti karštų politinių diskusijų tema.

2012 m. suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas sukėlė didelių sunkumų tautinių mažumų moksleiviams. Nepaisant to, kad tautinių mažumų mokyklose mokinio krepšelis padidėjo 20%, ugdymo įstaigos neturi galimybių tinkamai parengti moksleivių suvienodintam lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui. Statistiškai 2013 m. tautinių mažumų mokyklų absolventai, laikę pirmąjį suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, per 12 metų mokėsi 818 valandų mažiau nei jų bendraamžiai Iš lietuvių kalbos mokyklų. Atitinkamai, tautinių mažumų moksleivių egzaminų rezultatai buvo prastesni, o tai lėmė jų nepalankią padėtį konkuruojant dėl valstybės finansuojamų vietų universitetuose.

Kalbant apie tautinių mažumų kalbų vartojimą viešajame gyvenime (Konvencijos 10 str.), Komitetas pasidžiaugė, jog kai kurios savivaldybės ir valdžios institucijos naudojasi galimybe priimti žodinius ir rašytinius prašymus kitomis nei lietuvių kalbomis. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė priima prašymus anglų, lenkų ir rusų kalbomis, Šalčininkų savivaldybė –lenkų ir rusų kalbomis, o Visagino savivaldybėje prašymai gali būti teikiami rusų arba bet kuria kita kalba, kurią supranta aptarnaujantis asmuo.  Vis dėlto Komitetas paragino valdžios institucijas persvarstyti teisinę ir politinę sistemą, susijusią su kalbų vartojimu viešajame gyvenime, siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybinės kalbos skatinimo ir galimybės naudotis tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbų teisėmis.

Esminės pažangos, pasak Komiteto, nėra ir naudojant mažumų kalbas topografinėse nuorodose bei privačiuose ženkluose, nors jų paklausa yra didelė. Komitetas pakartojo, jog neigiant galimybę vietovėse, kur gyvena didesnės tautinių mažumų grupės, topografinėse nuorodose vartoti mažumų kalbas, yra pažeidžiama Konvencijos 11 straipsnio 3 dalis. Dvikalbės topografinės nuorodos patvirtina, kad tautinių mažumų buvimas yra vertinamas ir todėl turi svarbią simbolinę vertę visuomenės integracijai.

Kalbėdamas apie originalią asmenvardžių rašybą (Konvencijos 11 str.), Komitetas apgailestaudamas pažymėjo, jog trūksta pažangos sprendžiant jau įsisenėjusią problemą. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama asmenų, įgijusių Lietuvos pilietybę santuokos pagrindu, taip pat tokių mišrių santuokų vaikų, asmenvardžių rašybai, todėl visi tautinių mažumų įstatymo projektai rengiami piliečių, gimusių kitoje šalyje, atžvilgiu, o ne tautinių mažumų atstovams Lietuvoje. Vis dėlto Komitetas atkreipė dėmesį į Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) vedamas bylas, kuriomis sėkmingai įgyvendinta teisė pagal Konvencijos 11 str. oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti originaliais rašmenimis. Savo rekomendacijoje Patariamasis Komitetas primygtinai paragino valdžios institucijas nedelsiant įgyvendinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę į asmenvardžius savo gimtąja kalba, ir imtis skubių veiksmų, siekiant pakeisti teisės aktus taip, kad jis visiškai atitiktų Konvencijos  11 str. 1 d. nuostatas.

Europos žmogaus teisių fondas nuolat primena, jog 2000-aisiais Lietuva be jokių išimčių ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tokiu būdu išreikšdama sutikimą užtikrinti konvencijoje išvardintas teises, deja, dalis nuostatų iki šiol nėra perkelta į nacionalinį teisinį reglamentavimą. Lietuva dėl šio įstatymo trūkumo ne kartą kritikuota tarptautinėje arenoje (daugiau skaitykite čia).

2018 m. pradžioje Europos Tarybai pateikė alternatyvią ataskaitą apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Jos tikslas – prisidėti prie tikslių duomenų pateikimo ir informacijos apie Konvencijos įsipareigojimų dėl tautinių mažumų sklaidos, taip pat didinti Tautinių mažumų departamento svarbą priimant ir įgyvendinant šalies tautinių mažumų politiką 2018 m. kovą EFHR dalyvavo susitikime su Europos Tarybos patariamojo komiteto atstovais, kur buvo aptarti su tautinėmis mažumomis susiję aspektai, pvz. asmenvardžių rašyba, dvikalbiai topografiniai pavadinimai ir tautinių mažumų švietimo situacija. Susitikimo metu aptarti klausimai ir išsakytos problemos prisidėjo prie Komiteto rekomendacijų formulavimo.