Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 30

peter millican law lady justiceSpalio 28 dieną vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias būtų patikslintos kai kurios taisyklės skiriant bausmes, įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų žmonių skaičių šalyje.

Teisės teorijos ir praktikos specialistai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra tinkamai subalansuota. Dalis asmenų, kurie yra nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, nėra pavojingi visuomenei, o jų išlaikymas kalinimo įstaigose brangiai atsieina valstybei bei mokesčių mokėtojams.

2012 metų pradžioje laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinama apie 10 tūkstančių asmenų. Toks skaičius yra ypač didelis ir dėl to Lietuva yra viena pirmųjų pagal įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje. Pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkstančių gyventojų Lietuva prilyginama Baltarusijai ir nusileidžia tik Rusijai bei Azerbaidžanui.

Didelis įkalintų asmenų skaičius perpildo įkalinimo įstaigas, todėl jose kalinami asmenys kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų, taip prisiteisdami neturtinės žalos. 2013 metais į teismus dėl neturtinės žalos kreipėsi net 142 nuteistieji, kuriems išmokėta per 187 tūkstančius litų. Palyginimui, 2012 m. kreipėsi 25 asmenys (išmokėta per 83 tūkst. litų), 2011 m. kreipėsi 10 asmenų (išmokėta suma 9800 Lt), o 2010 m. kreipėsi vienas nuteistasis, kuriam išmokėta 1000 Lt.

Moksliniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad pusė visų nuteistųjų yra įkalinimai laisvės atėmimo įstaigose. Tai parodo griežtą ir į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką. Dėl šių priežasčių pateikiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kuriasi siūlomos alternatyvios bausmės: baudos, laisvės apribojimai ar areštas.

Baudos siekiančios iki 195 tūkst. litų galėtų būti skiriamos už tokius nusikaltimus, kaip didelės vertės svetimo turto vagystė ar didelės kultūrinės, mokslinės ar istorinės vertybės vagystę, taip pat už sukčiavimą, kuomet įgyjamas didelės vertės svetimas turtas, turto iššvaistymą ar panašius.

Pažymima, kad teismai kiekvienu individualiu atveju galėtų spręsti kokią bausmės rūšį skirti kaltinamajam (baudą, laivės apribojimą ar atėmimą, areštą). 

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 22

2688Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti skirtame posėdyje, kuris vyko Teisingumo ministerijoje, buvo aptartos įvairios priemonės, galinčios padėti mažinti korupciją: viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, atviras elektroninis laisvos valstybinės žemės fondo žemėlapis, visuomenės švietimas ir kitos.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis džiaugiasi, kad ne pirmus metus veikiančios komisijos darbas duoda realių rezultatų. Jau dabar pastebima, kad Lietuvoje vis daugėja verslo atstovų bei darbuotojų, kurie supranta, kad kyšiai nėra pats tinkamiausias problemų sprendimo būdas, tad valdžios veiksmai tampa skaidresni. Lyginant sociologinių tyrimų duomenis galima pastebėti, kad verslininkų, manančių, jog kyšiai yra tinkamas būdas spręsti verslo problemas, sumažėjo maždaug du kartus (šiai dienai taip mano maždaug 21 proc. verslo atstovų).

Posėdyje dalyvavo ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Vyriausybės kanceliarijos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie aptarė Nacionalinės kovos su korupcija 2011 – 2014 metų programos rezultatus ir įgyvendinimą.

2011 – 2014 metais buvo pakeista ganėtinai daug teisės aktų, kurie padidino valstybinio sektoriaus skaidrumą, mažino korupcijos galimybes. Per šį laiką įtvirtinta aiški statytinių valstybės tarnautojų, teisėjų bei prokurorų rotacija, nustatytos valstybės lėšomis apmokamų vaistų bei sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kurios skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos bei teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse. Taip pat pasiūlyta sumažinti įvairių leidimų bei licencijų, kurios reikalingos ūkinei veiklai vykdyti, skaičių, o kartu suprastinant ir leidimų išdavimo tvarką.

Posėdžio metu pritarta Nacionalinės kovos su korupcija 2015 – 2025 metų programos projektui, kurį dar turėtų svarstyti Seimas rudens sesijoje. Šiame projekte pateiktas siūlymas suteikti galimybę rinkimuose asmenims balsuoti elektroniniu būdu (internetu), viešinti informaciją apie valstybės įstaigų pajamas bei išlaidas tam skirtoje sistemoje, numatyta stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą.

Ateityje planuojama daugiau dėmesio skirti ir antikorupciniam švietimui, korupcijos galimybių mažinimui ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 09

ConferenceBackground1Vilniuje 2014 m. spalio 8 d. prasidėjo tarptautinis seminaras „Tarptautinis bendravimas baudžiamosiose bylose: Europos arešto orderis ir abipusis teisinis bendradarbiavimas“, skirtas teisėjams ir prokurorams. Renginyje dalyvauja 48 prokurorai ir teisėjai iš trijų valstybių: Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos.

Šio seminaro metu Lietuvos teisėjai galės pasidalinti patirtimi, taikant įvairius tarptautinio bendravimo instrumentus, pavyzdžiui, Europos arešto orderio ar kitus. Taip pat bus galimybė kartu su EUROJUST atstovais ir kolegomis iš svečių šalių ieškot sprendimų praktikoje kylančioms problemoms. Pasak Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Vaitkevičiaus, seminaras yra puiki proga tiek susipažinti su kitų valstybių praktika, tiek ir paskatinti nacionalinių teisminių institucijų glaudų bendradarbiavimą bei pasitikėjimą viena kita.

Seminaro metu ne tik vyks diskusijos, bet kartu ir įvairios tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose simuliacijos, kurių metu atlikdami praktines užduotis teisėjai bei prokurorai kartu su ekspertais iš kitų šalių bei EUROJUST ir Europos teisminio tinklo atstovais praktiškai pritaikys ES abipusio pripažinimo instrumentus, rengs tarptautiniam bendravimui reikalingus dokumentus, analizuos kylančias problemas. Užduotys parengtos pagal ES ir nacionalinę teisminę bazę, todėl tai bus puiki galimybė rasti ir išspręsti tarptautines problemas, kylančias baudžiamosiose bylose.

Trijų dienų trukmės seminarą organizuoja Nacionalinė teismų administracija ir Europos teisminio mokymo tinklas. Tai projekto „Criminal Justice I“, kuris vykdomas siekiant paskatinti bendros Europos baudžiamosios teisenos erdvės kūrimą, grindžiamą pasitikėjimu ir savitarpio pagalba, dalis.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 16

A victim of domestic viol 007Nacionalinėje teismų administracijoje spalio 14 dieną vyko mokymai teisėjams apie kovą su prekyba žmonėmis. Mokymus Lietuvos teisėjams vedė žinomi kovos su prekyba žmonėmis ekspertai iš JAV: teisėja Viginia Kendall ir prokuroras Danas Weissas.

Mokymų metu buvo siekiama atkreipti dėmesį į problemas keliančius prekybos žmonėmis apsektus, pasidalinti JAV patirtimi šioje srityje. Patirties pasisemti siekė apie 70 teisėjų, jų padėjėjų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas, kuris mokymų metų tarė sveikinimo žodį, džiaugėsi, kad Lietuvos teisėjams buvo suteikta galimybę pasidalinti patirtimi su JAV ekspertais, pasisemti žinių iš jų. Taip pat teisėjas pabrėžė, kad prekyba žmonėmis yra gilias socialines šaknis turini problema. Teisėjo žodžiais, JAV ekspertai daugiau dėmesio skiria ne bausmėms, bet aukų identifikavimui, apsaugai ir pagalbai, kuri yra labai svarbi norint aukoms grįžti į normalų gyvenimą.

JAV ambasados atstovas Jonathanas Herzogas dėkojo Nacionalinei teismų administracijai už galimybę bendradarbiauti, nes bendradarbiavimas tarp JAV ir Lietuvos ekspertų yra labai svarbus žingsnis siekiant efektyvios kovos su prekybos žmonėmis problema.

Mokymų metu JAV ekspertai įvardijo žinomas prekybos žmonėmis formas, pristatė problemos mąstą pasaulyje, supažindino su JAV įstatymine baze, atliekamus tyrimus ir kylančius sunkumus, taip pat, teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės aspektus. Praktinės sesijos metu buvo analizuojami įvairūs atvejai, aptariami aukų apklausos pavyzdžiai bei aukų atpažinimo kriterijai.

Tokie mokymai – ne pirmieji Lietuvoje. Šių metų kovo mėnesį galimybę dalyvauti tokiuose mokymuose turėjo ir prokurorai. Šiuos mokymus organizavo JAV ambasada ir LR Generalinė prokuratūra. Lietuvos pavyzdžiu susidomėjo ir Latvijos teisėsaugos atstovai, tad planuojama, kad panašūs mokymai vyks ir Latvijoje.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 rugsėjo 11

Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisas, kuriomis suimtiesiems ir nuteistiems bus suteikta daugiau galimybių palaikyti ryšį su artimaisiais, o taip pat bus sutrumpintas suimto asmens perkėlimo iš tardymo izoliatoriaus į areštinę terminas bei apribotos tokio tipo perkėlimų galimybės. Taip elgiamasi atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas.

2012 metais Lietuvoje vyko Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacijos vizitas. Po vizito parengtoje ataskaitoje yra raginama sudaryti geresnes sąlygas trumpalaikiams pasimatymas – nuteistųjų trumpalaikiai pasimatymai turėtų vykti be stiklinės sienos. Taip pat siūloma leisti turėti daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių. Be viso to, delegacija ragino Lietuvą atisakyti perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines iki 15 parų įprastos praktikos ir numatyti, kad tokie perkėlimai į areštines būtų tik išimtinais atvejais ir kaip įmanoma trumpesni.

Teisę turėti ilgalaikius pasimatymus siūloma suteikti ir tiems nuteistiesiems, kurie laikomi pataisos namų drausmės grupėje. Trumpalaikius pasimatymus, kurie vyktų be stiklinės pertvaros turėtų stebėti įkalinimo įstaigos pareigūnas, tačiau jis neturėtų klausytis pokalbių. Trumpalaikiai pasimatymai yra skirti bendravimui su sutuoktiniais, artimais giminaičiais, taip pat, siekiant palaikyti socialinius ryšius.

Projekte siūloma paprastajai grupe priskirtiems nuteistiesiems per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymus, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems gauti vieną ilgalaikį ir du trumpalaikius pasimatymus dviejų mėnesių laikotarpyje. Taip pat, kartą per dieną šios grupės nuteistieji galėtų skambinti artimiesiems telefonu. Šiuo metu legvajai grupei priskirti nuteistieji gali gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesiu, o paprastajai grupei priskirti nuteistieji vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą gali turėti kartą per 3 mėnesius.

Top