Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 gruodžio 30

Nors mediacija šalyje jau nėra naujiena, toks ginčų sprendimų būdas vis dar nėra populiarus Lietuvoje. Situaciją pakeisti tikimasi pasitelkiant probacijos tarnybą ir parengiant tarpininkaujančius specialistus.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis yra įsitikinęs, kad platus mediacijos taikymas sprendžiant ginčus parodo visuomenės brandumą ir konstruktyvumą. Mediacija padeda ginčus išspręsti taikiai ir operatyviai, todėl jos praktikos formavimas turi būti skatinamas ir vystomas. Tuo labiau, vienas iš Vyriausybės prioritetų yra analizuoti ir vertinti taikinamojo tarpininkavimo institutą, skatinti plėtrą bei padidinti efektyvumą.

Madiacija yra vykdoma įsiterpiant trečiajam asmeniui – taikinimo tarpininkui (kitaip vadinamam mediatoriui), kuris turi būti nešališkas. Lietuvoje mediacija pradėta taikyti 2008 metais priėmus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Šiuo metu žengiamas dar vienas svarbus žingsnis siekiant taikyti taikinamąjį bendradarbiavimą baudžiamajame procese, tačiau tik tuo atveju, jei kaltinamasis pripažįsta kaltę, yra nukentėjusiojo ir įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo sutikimas, taip pat esant aiškioms nusikalstomos veikos aplinkybėms. Tačiau esant labai sunkiems nusikaltimams mediacija nebus taikoma.

Vilniaus probacijos tarnyba ir kitos apygardų probacijos tarnybos kartu su Mykolo Riomerio universitetu bando sukurti ir įdiegti mediacijos modelį baudžiamojoje justicijoje. Vykdant projektą „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose“ planuojama, jog bus parengtos mediacijos taikymo taisyklės, speciali mediatorių rengimo programa, bus apmokyti 66 apygardų probacijos darbuotojai ir 14 mediatorių, galėsiančių užtikrintų paslaugos suteikimą 1500 asmenų. Nuo kitų metų mediacijos paslauga baudžiamojoje justicijoje projekto dėka bus pirmąjį kartą pradėta teikti visoje Lietuvoje.

Projekto vadovė Judita Venckevičienė teigia, kad mediacija kaip prevencinė priemonė efektyviausiai veikia ikiteisminiame procese, tačiau gali būti pakankamai naudinga ir po nuosprendžio priėmimo: derantis dėl būdų atlyginti žalą, sąlygų atliekant bausmę ar kitais klausimais. Dėl šių priežasčių siūloma numatyti galimybę baudžiamajame procese naudoti mediaciją ir minėtu atveju.

Žvelgiant į užsienio pavyzdį matoma, kad ginčų sprendimai taikinimo būdu duoda realios naudos. Mediacija padeda sumažinti tenkantį krūvį teismams, jų darbas tampa efektyvesnis, o kartu sumažėja ir biudžeto išlaidos. Mediacija taip pat naudinga ir abiem ginčo šalims, nes nukentėjusiajam ir nusikaltusiajam radus sprendimą auka jaučia teisingumą, o nusikaltęs asmuo geriau jaučiasi vykdydamas bausmę.

Mediacijos projekto įgyvendinimui skirta virš 1,3 mln. litų parama. Net 85% proc. šios paramos sudaro Norvegijos finansinio mechanizmo, o 15 proc. yra Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 gruodžio 04

377670xcitefun cyber crime genericTeisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias būtų sugriežtinta atsakomybė už tam tikrus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui kenkiančius nusikaltimus, pritarė Vyriausybė.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad šios pataisos suteiks galimybę efektyviau kovoti su elektroninėje erdvėje įvykdomais nusikaltimais, kurie ypač aktualūs šiandien, kuomet vis daugiau įsilaužimų į informacines sistemas įvykdo programišiai.

Pataisomis ne tik griežtinama atsakomybė, bet ir siekiama perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas į nacionalinę teisę bei suderinti šios direktyvos ir LR Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Įstatymo projekte numatytas atsakomybės sugriežtinimas už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai, kuomet tokia nusikalstama veika padaroma dešimties ar daugiau informacinių sistemų duomenimis, taip pat tuo atveju, jei padaroma didelio masto žala. Siūloma griežtinti atsakomybė ir tiems, kurie nusikalstamai veikai pasinaudoja neteisėtai gautais svetimais asmens duomenimis.

Iki šiol baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik už neteisėtą prisijungimą prie visos informacinės sistemos, tuo tarpu pagal siūlymą tokia pat tvarka būtų taikoma ir už neteisėtą prisijungimą prie dalies sistemos. Kartu numatoma tobulinti neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais ar kodais ir kitais privačiais ar neteisėtais duomenimis nusikaltimo sudėtį.

Tuo pat metu pateiktose Baudžiamojo kodekso pataisose siūloma sugriežtinti atsakomybę už vykdoma teršimą iš laivų. Kodekse siūloma sukonkretinti, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) yra baudžiamas, jei jis pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos nustatytus reikalavimus teršė jūrą iš laivų ir dėl tos priežasties suprastėjo vandens kokybė. Už tokį nusikaltimą būtų skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Atsakomybė būtų taikoma tiek už tyčinį nusikaltimą, tiek ir įvykdžius jį dėl neatsargumo.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 lapkričio 07

learn spanish onlinePosėdžio metu Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms, kuriomis būtų aiškiau reglamentuojamos kaltinamųjų teisės bei sudarytos tinkamos sąlygos įtariamuosius ir teisiamuosius apklausti nuotoliniu būdu naudojant šiuolaikines vaizdo bei garso perdavimo bei įrašymo priemones.

Pataisos yra parengtos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris konstatavo, kad kai kurios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos prieštarauja konstitucijai, varžo kaltinamojo teises į gynybą. Tuo pačiu siekiama įteisinti įtariamųjų ir kaltinamųjų apklausą naudojant vaizdo bei garso perdavimo nuotoliniu būdu priemones.

Esamu metu kaltinamojo negalima nuteisti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamą nusižengimą, taip pat dėl nusikalstamos veiklos, kurios aplinkybės iš esmės yra skirtingos nuo tų, kurios nurodytos kaltinamajame akte, jei iš anksto teisiamajam nebuvo apie tai pranešta. Šiuo metu tokia tvarka nėra taikoma, jeigu kaltinime nurodyta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąją nusižengimą ir jei iš esmės nesikeičia išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia tvarka nesudaro kaltinamajam galimybės žinoti, kuo jis yra kaltinimas, todėl negarantuojama pakankamai priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo, suvaržoma žmogaus teisė į gynybą ir taip pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

Dėl šių priežasčių įstatymo projekte pasiūlyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turėtų teisę pateikti prašymą pakeisti nurodytą kvalifikavimą pagal bet kokį kitą baudžiamąjį įstatymą (tiek numatant sunkesnę, tiek ir lengvesnę nusikalstamą veiką). Galimybę pakeisti kvalifikavimą galės ir teismas, pranešdamas apie tai dalyviams.

Projekte taip pat siūloma sukurti galimybę apklausti įtariamuosius ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamuosius bylos nagrinėjimo teisme metu naudojant vaizdo ir garso nuotolines priemones. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik liudytojams bei nukentėjusiesiems. Įtariamuosius ir kaltinamuosius bus galima apklausti nuotoliniu būdu tuo atveju, jei jie negalės atvykti į teismo posėdį, apklausą ar bus laikomi areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje.

Vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo įranga turėtų būti įrengta 17 šalies teismų, o kilnojama įranga būtų sumontuota įkalinimo įstaigose. Šie pakeitimai prisidėtų prie ekonomiškesnio ir spartesnio baudžiamojo proceso, tačiau tam dar turi pritarti Seimas.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 lapkričio 20

avoid labyrinth 500x451Siekdama padidinti baudžiamojo proceso kokybę ir efektyvumą policija pradeda įgyvendinti priemonių kompleksą. Viena iš šio komplekso dalių – Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolas, kurs apjungia penkis atskirus protokolus.

Šį naująjį dokumentą, kuris yra suderintas su Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijomis, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras patvirtino 2014 m. lapkričio 18 d., o praktikoje jis bus imamas taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d.

Siekiant įvertinti policijos pareigūnų darbo kokybę, 2013 metų lapkričio mėn. Lietuvos kriminalinės policijos biuras atliko baudžiamojo proceso dalyvių, nukentėjusių nuo nusikaltimų 5 Lietuvos apskrityse (Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio) apklausą. Gauti rezultatai parodė, kad nusikalstamos veikos forminimas užtrunka ilgai, o nukentėjusieji neretai yra kviečiami pakartotinei apklausai ar patikslinti aplinkybes teritorinėse policijos įstaigose, nes atliekami ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Vieningo protokolo pildymas užtikrins, kad pareigūnai, gavę pareiškimą apie galimą nusikalstamą veiką ar atvykę į nusikaltimo vietą, atliks visus reikiamus veiksmus, tai yra: priims pareiškimą, apklaus pareiškėją liudytoju, užfiksuos reikiamas įvykio vietos ypatybes, surinks tyrimui reikalingus duomenis bei objektus, išsiaiškins, kokia yra nukentėjusiojo pozicija dėl padarytos žalos rūšies ir dydžio, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu. Be viso to, pareigūnai apjungtame protokole pažymės ar pareiškėjas žino asmenį, kuris galėjo įvykdyti nusikaltimą bei pasižymės asmenis, kurie galbūt galėtų suteikti reikšmingos informacijos tyrimui. Pildydamas vieną protokolą policijos pareigūnas sugaiš gerokai mažiau tiek savo, tiek pareiškėjo laiko, galės sutaupytą laiką skirti efektyvesniam tyrimui, nuodugnesnei įvykio vietos apžiūrai ar reikšmingų duomenų rinkimui.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 lapkričio 03

Anonymity.jpg 550x0Vyriausybei pritarus Teisingumo ministerijos siūlymui dėl asmenų, pranešusių apie galimas korupcijos veikas apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio tobulinimo, ši pradės rengti reikalingus teisės aktų projektus.

Rengiamuose projektuose bus įtvirtinta galimybė užtikrinti asmens, pranešusio apie galimą korupcijos pažeidimą, duomenų konfidencialumą. Šiai dienai teisės aktuose nėra numatyta tokia galimybė, todėl tai neskatina žmonių elgtis pilietiškai, pranešti apie pastebėtus korupcinio tipo pažeidimus įvairiose įstaigose ir institucijose. Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, nėra teisinių priemonių, kurios leistų užtikrinti asmenų, pranešusių apie tokio pobūdžio pažeidimus, duomenų konfidencialumą.

Žvelgiant į Europos Komisijos parengtą Europos Sąjungos kovos su korupciją ataskaitą matoma, kad ES valstybėms narėms kasmet korupcija pridaro žalos už maždaug 120 milijardų eurų, kas yra tik truputį mažiau nei ES metinis biudžetas). Lietuva nėra išskiriama iš bendro sąrašo, tačiau skaičiai iš tiesų dideli kiekvienoje valstybėje narėje.

Atlikus sociologinį tyrimą pastebėta, kad žmonės apie korupcinius pažeidimus nėra linkę pranešti ne dėl pilietiškumo stokos, o dėl galimų neigiamų padarinių. Dauguma tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ apklaustųjų kaip nenoro priežastį pranešti apie žinomus korupcijos atvejus nurodė būtent tai, kad pranešus galima rimtai nukentėti. Tik 18 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų praneštų apie korupciją, kiek daugiau – 29 proc. valstybės tarnautojų taip pat praneštų apie korupcijos atvejus. Daugiausiai linkę pranešti verslo įmonių vadovai – 36 proc. jų teigia, kad praneštų jei žinotų apie galimą korupciją. Deja, skaičiai yra labai maži.

Tikimasi, kad įgyvendinus šią iniciatyvą dėl asmens duomenų apsaugos, viešajame sektoriuje situacija pagerės ir korupcijos atvejų sumažės, taip užtikrinant skaidresnį ir efektyvesnį biudžeto lėšų panaudojimą, mažesnę išvaistymo galimybę bei padidinant bendrą Lietuvos patrauklumą.

Top