Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 lapkričio 07

learn spanish onlinePosėdžio metu Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms, kuriomis būtų aiškiau reglamentuojamos kaltinamųjų teisės bei sudarytos tinkamos sąlygos įtariamuosius ir teisiamuosius apklausti nuotoliniu būdu naudojant šiuolaikines vaizdo bei garso perdavimo bei įrašymo priemones.

Pataisos yra parengtos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris konstatavo, kad kai kurios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos prieštarauja konstitucijai, varžo kaltinamojo teises į gynybą. Tuo pačiu siekiama įteisinti įtariamųjų ir kaltinamųjų apklausą naudojant vaizdo bei garso perdavimo nuotoliniu būdu priemones.

Esamu metu kaltinamojo negalima nuteisti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamą nusižengimą, taip pat dėl nusikalstamos veiklos, kurios aplinkybės iš esmės yra skirtingos nuo tų, kurios nurodytos kaltinamajame akte, jei iš anksto teisiamajam nebuvo apie tai pranešta. Šiuo metu tokia tvarka nėra taikoma, jeigu kaltinime nurodyta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąją nusižengimą ir jei iš esmės nesikeičia išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia tvarka nesudaro kaltinamajam galimybės žinoti, kuo jis yra kaltinimas, todėl negarantuojama pakankamai priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo, suvaržoma žmogaus teisė į gynybą ir taip pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

Dėl šių priežasčių įstatymo projekte pasiūlyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turėtų teisę pateikti prašymą pakeisti nurodytą kvalifikavimą pagal bet kokį kitą baudžiamąjį įstatymą (tiek numatant sunkesnę, tiek ir lengvesnę nusikalstamą veiką). Galimybę pakeisti kvalifikavimą galės ir teismas, pranešdamas apie tai dalyviams.

Projekte taip pat siūloma sukurti galimybę apklausti įtariamuosius ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamuosius bylos nagrinėjimo teisme metu naudojant vaizdo ir garso nuotolines priemones. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik liudytojams bei nukentėjusiesiems. Įtariamuosius ir kaltinamuosius bus galima apklausti nuotoliniu būdu tuo atveju, jei jie negalės atvykti į teismo posėdį, apklausą ar bus laikomi areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje.

Vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo įranga turėtų būti įrengta 17 šalies teismų, o kilnojama įranga būtų sumontuota įkalinimo įstaigose. Šie pakeitimai prisidėtų prie ekonomiškesnio ir spartesnio baudžiamojo proceso, tačiau tam dar turi pritarti Seimas.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 lapkričio 03

Anonymity.jpg 550x0Vyriausybei pritarus Teisingumo ministerijos siūlymui dėl asmenų, pranešusių apie galimas korupcijos veikas apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio tobulinimo, ši pradės rengti reikalingus teisės aktų projektus.

Rengiamuose projektuose bus įtvirtinta galimybė užtikrinti asmens, pranešusio apie galimą korupcijos pažeidimą, duomenų konfidencialumą. Šiai dienai teisės aktuose nėra numatyta tokia galimybė, todėl tai neskatina žmonių elgtis pilietiškai, pranešti apie pastebėtus korupcinio tipo pažeidimus įvairiose įstaigose ir institucijose. Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, nėra teisinių priemonių, kurios leistų užtikrinti asmenų, pranešusių apie tokio pobūdžio pažeidimus, duomenų konfidencialumą.

Žvelgiant į Europos Komisijos parengtą Europos Sąjungos kovos su korupciją ataskaitą matoma, kad ES valstybėms narėms kasmet korupcija pridaro žalos už maždaug 120 milijardų eurų, kas yra tik truputį mažiau nei ES metinis biudžetas). Lietuva nėra išskiriama iš bendro sąrašo, tačiau skaičiai iš tiesų dideli kiekvienoje valstybėje narėje.

Atlikus sociologinį tyrimą pastebėta, kad žmonės apie korupcinius pažeidimus nėra linkę pranešti ne dėl pilietiškumo stokos, o dėl galimų neigiamų padarinių. Dauguma tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ apklaustųjų kaip nenoro priežastį pranešti apie žinomus korupcijos atvejus nurodė būtent tai, kad pranešus galima rimtai nukentėti. Tik 18 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų praneštų apie korupciją, kiek daugiau – 29 proc. valstybės tarnautojų taip pat praneštų apie korupcijos atvejus. Daugiausiai linkę pranešti verslo įmonių vadovai – 36 proc. jų teigia, kad praneštų jei žinotų apie galimą korupciją. Deja, skaičiai yra labai maži.

Tikimasi, kad įgyvendinus šią iniciatyvą dėl asmens duomenų apsaugos, viešajame sektoriuje situacija pagerės ir korupcijos atvejų sumažės, taip užtikrinant skaidresnį ir efektyvesnį biudžeto lėšų panaudojimą, mažesnę išvaistymo galimybę bei padidinant bendrą Lietuvos patrauklumą.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 22

2688Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti skirtame posėdyje, kuris vyko Teisingumo ministerijoje, buvo aptartos įvairios priemonės, galinčios padėti mažinti korupciją: viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, atviras elektroninis laisvos valstybinės žemės fondo žemėlapis, visuomenės švietimas ir kitos.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis džiaugiasi, kad ne pirmus metus veikiančios komisijos darbas duoda realių rezultatų. Jau dabar pastebima, kad Lietuvoje vis daugėja verslo atstovų bei darbuotojų, kurie supranta, kad kyšiai nėra pats tinkamiausias problemų sprendimo būdas, tad valdžios veiksmai tampa skaidresni. Lyginant sociologinių tyrimų duomenis galima pastebėti, kad verslininkų, manančių, jog kyšiai yra tinkamas būdas spręsti verslo problemas, sumažėjo maždaug du kartus (šiai dienai taip mano maždaug 21 proc. verslo atstovų).

Posėdyje dalyvavo ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Vyriausybės kanceliarijos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie aptarė Nacionalinės kovos su korupcija 2011 – 2014 metų programos rezultatus ir įgyvendinimą.

2011 – 2014 metais buvo pakeista ganėtinai daug teisės aktų, kurie padidino valstybinio sektoriaus skaidrumą, mažino korupcijos galimybes. Per šį laiką įtvirtinta aiški statytinių valstybės tarnautojų, teisėjų bei prokurorų rotacija, nustatytos valstybės lėšomis apmokamų vaistų bei sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kurios skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos bei teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse. Taip pat pasiūlyta sumažinti įvairių leidimų bei licencijų, kurios reikalingos ūkinei veiklai vykdyti, skaičių, o kartu suprastinant ir leidimų išdavimo tvarką.

Posėdžio metu pritarta Nacionalinės kovos su korupcija 2015 – 2025 metų programos projektui, kurį dar turėtų svarstyti Seimas rudens sesijoje. Šiame projekte pateiktas siūlymas suteikti galimybę rinkimuose asmenims balsuoti elektroniniu būdu (internetu), viešinti informaciją apie valstybės įstaigų pajamas bei išlaidas tam skirtoje sistemoje, numatyta stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą.

Ateityje planuojama daugiau dėmesio skirti ir antikorupciniam švietimui, korupcijos galimybių mažinimui ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 30

peter millican law lady justiceSpalio 28 dieną vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias būtų patikslintos kai kurios taisyklės skiriant bausmes, įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų žmonių skaičių šalyje.

Teisės teorijos ir praktikos specialistai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra tinkamai subalansuota. Dalis asmenų, kurie yra nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, nėra pavojingi visuomenei, o jų išlaikymas kalinimo įstaigose brangiai atsieina valstybei bei mokesčių mokėtojams.

2012 metų pradžioje laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinama apie 10 tūkstančių asmenų. Toks skaičius yra ypač didelis ir dėl to Lietuva yra viena pirmųjų pagal įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje. Pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkstančių gyventojų Lietuva prilyginama Baltarusijai ir nusileidžia tik Rusijai bei Azerbaidžanui.

Didelis įkalintų asmenų skaičius perpildo įkalinimo įstaigas, todėl jose kalinami asmenys kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų, taip prisiteisdami neturtinės žalos. 2013 metais į teismus dėl neturtinės žalos kreipėsi net 142 nuteistieji, kuriems išmokėta per 187 tūkstančius litų. Palyginimui, 2012 m. kreipėsi 25 asmenys (išmokėta per 83 tūkst. litų), 2011 m. kreipėsi 10 asmenų (išmokėta suma 9800 Lt), o 2010 m. kreipėsi vienas nuteistasis, kuriam išmokėta 1000 Lt.

Moksliniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad pusė visų nuteistųjų yra įkalinimai laisvės atėmimo įstaigose. Tai parodo griežtą ir į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką. Dėl šių priežasčių pateikiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kuriasi siūlomos alternatyvios bausmės: baudos, laisvės apribojimai ar areštas.

Baudos siekiančios iki 195 tūkst. litų galėtų būti skiriamos už tokius nusikaltimus, kaip didelės vertės svetimo turto vagystė ar didelės kultūrinės, mokslinės ar istorinės vertybės vagystę, taip pat už sukčiavimą, kuomet įgyjamas didelės vertės svetimas turtas, turto iššvaistymą ar panašius.

Pažymima, kad teismai kiekvienu individualiu atveju galėtų spręsti kokią bausmės rūšį skirti kaltinamajam (baudą, laivės apribojimą ar atėmimą, areštą). 

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 spalio 16

A victim of domestic viol 007Nacionalinėje teismų administracijoje spalio 14 dieną vyko mokymai teisėjams apie kovą su prekyba žmonėmis. Mokymus Lietuvos teisėjams vedė žinomi kovos su prekyba žmonėmis ekspertai iš JAV: teisėja Viginia Kendall ir prokuroras Danas Weissas.

Mokymų metu buvo siekiama atkreipti dėmesį į problemas keliančius prekybos žmonėmis apsektus, pasidalinti JAV patirtimi šioje srityje. Patirties pasisemti siekė apie 70 teisėjų, jų padėjėjų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas, kuris mokymų metų tarė sveikinimo žodį, džiaugėsi, kad Lietuvos teisėjams buvo suteikta galimybę pasidalinti patirtimi su JAV ekspertais, pasisemti žinių iš jų. Taip pat teisėjas pabrėžė, kad prekyba žmonėmis yra gilias socialines šaknis turini problema. Teisėjo žodžiais, JAV ekspertai daugiau dėmesio skiria ne bausmėms, bet aukų identifikavimui, apsaugai ir pagalbai, kuri yra labai svarbi norint aukoms grįžti į normalų gyvenimą.

JAV ambasados atstovas Jonathanas Herzogas dėkojo Nacionalinei teismų administracijai už galimybę bendradarbiauti, nes bendradarbiavimas tarp JAV ir Lietuvos ekspertų yra labai svarbus žingsnis siekiant efektyvios kovos su prekybos žmonėmis problema.

Mokymų metu JAV ekspertai įvardijo žinomas prekybos žmonėmis formas, pristatė problemos mąstą pasaulyje, supažindino su JAV įstatymine baze, atliekamus tyrimus ir kylančius sunkumus, taip pat, teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės aspektus. Praktinės sesijos metu buvo analizuojami įvairūs atvejai, aptariami aukų apklausos pavyzdžiai bei aukų atpažinimo kriterijai.

Tokie mokymai – ne pirmieji Lietuvoje. Šių metų kovo mėnesį galimybę dalyvauti tokiuose mokymuose turėjo ir prokurorai. Šiuos mokymus organizavo JAV ambasada ir LR Generalinė prokuratūra. Lietuvos pavyzdžiu susidomėjo ir Latvijos teisėsaugos atstovai, tad planuojama, kad panašūs mokymai vyks ir Latvijoje.

Top