Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 20

score jail1Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas, suimtieji ir nuteistieji turės daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, apribotos perkėlimų iš tardymo izoliatorių į areštinę galimybės. Tam Teisingumo ministerija pateikė reikiamas įstatymų pataisas.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad Lietuva turi laikytis europinių žmogaus teisių standartų, dėl to šiomis pataisomis bus gerinamos sąlygos nuteistiesiems. Jie turės galimybę dažniau matytis su savo artimaisiais, skambinti į namus. Be viso to, numatyta, jog gerai besielgiančių kalinių lygtinio paleidimo į laisvę anksčiau laiko galimybę numatyti turės ne teismai, o Lygtinio paleidimo komisijos.

Ataskaitoje, kurią parengė Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacija vizito Lietuvoje 2002 m. metu, Lietuvos institucijos raginamos sudaryti galimybę nuteistiesiems trumpalaikių pasimatymų su šeimos nariais metu bendrauti be stiklinės pertvaros, taip pat raginama sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti ryšį su nuteistiesiems artimais žmonėmis (daugiau pasimatymų, skambučių telefonu). Taip pat ataskaitoje pateiktas raginamas perkėlimą iš tardymo izoliatoriaus į policijos areštinę vykdyti tik išimtinais atvejais ir kuo trumpesniam laikui.

Įstatymų pataisose numatyta, kad asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką per neatsargumą ir paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo, lygtinio paleidimo anksčiau laiko galimybę sprendžia Lygtinio paleidimo komisija, o kitiems asmenims, kurie nuteisti griežčiausiomis bausmėmis, lygtinį paleidimą spręs teismas, patvirtindamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Visiems lygtinai paleistiems asmenims probacijos sąlygas nustatys teismas.

Lygtinai paleistas nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės, teismas jam nustato konkrečias sąlygas ir ribojimus (nesilankyti tam tikrose vietose, gydytis priklausomybės ligas, nekomunikuoti su tam tikrais asmenimis ir t. t.) Ar nuteistieji, paleisti į laisvę lygtinai anksčiau laiko, laikosi šių sąlygų kontroliuos probacijos tarnyba.

Teisingumo ministras teigia, kad nesilaikantieji minėtų sąlygų bus grąžinami į laisvės atėmimo įstaigas. Pagal užsienio šalių praktiką, toks metodas dirbant su nuteistaisiais yra kur kas efektyvesnis, nes šie yra linkę pasinaudoti jiems suteikta galimybe grįžti į normalų gyvenimą ir dėl to rečiau nusikalsta pakartotinai nei tie, kurie atlieka visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Taip pat lygtinis paleidimas yra naudingas tuo, kad nuteistasis turi galimybę įsidarbinti ir atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą, o valstybei tenka mažesnė finansinė našta prižiūrint tokį asmenį laisvėje nei įkalinimo įstaigoje.

Pagal projektą nuteistieji, kurie yra priskirti paprastajai grupei, per 2 mėnesius galės gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (šiuo metu galima gauti kartą per 3 mėnesius), o lengvai grupei priskirti nuteistieji –gaus du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per du mėnesius (šiuo metu leidžiamas 1 trumpalaikis ir 1 ilgalaikis). Taip pat, lengvajai grupei priskirti nusikaltę asmenys galės vieną kartą per dieną skambinti artimiesiems telefonu.

Dar viena naujovė, kuri numatoma įstatymų projekte, aktuali nepilnamečiams nusikaltusiems asmenims. Asmuo, sukakęs 18 metų galės likti tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, tačiau ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Tokiu būdų siekiama padėti išvengti neigiamos aplinkos įtakos, kuri gali paveiki nuteistąjį perkėlus į pataisos namus.

Projekte siūloma, kad mokesčių mokėtojai nebemokėtų už suimtųjų sunaudotą elektros energiją televizoriams, kompiuteriams, radijo grotuvams ir kitiems elektros prietaisams. Sąnaudas turėtų dengti patys nuteistieji.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 13

peter millican law lady justiceBaudžiamosios justicijos klausimais vasario 12 d. vyko diskusija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT). Renginio dalyvius pasveikino LAT primininkas Rimvydas Norkus. Moderatoriumi buvo LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.

Susitikimo dalyviai prie apskrito stalo aptarė laisvės atėmimui alternatyvių bausmių taikymo galimybės, suėmimo problemos, kitus prievartos taikymo būdų keliamus rūpesčius. Taip pat buvo diskutuojama apie rašytinio proceso apeliacinės instancijos teisme įvedimo klausimą ir apie kitus baudžiamosios justicijos rūpesčius.

LAT duomenimis, diskusijose dalyvavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Prezidentės vyriausia patarėja Rasa Svetikaitė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis ir kiti su baudžiamąja justicija susiję svarbūs asmenys.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 sausio 15

786 strasbourg court of human rightsTeisingumo ministerija pasiūlė ratifikuoti du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, pagal kuriuos būtų padidintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) darbo efektyvumas, o kartu būtų išplėsta ir šio teismo kompetencija. Teisingumo ministerijos siūlymui kreiptis į prezidentę dėl protokolų Nr. 15 ir Nr. 16, pagal kuriuos iš dalies keičiama ši Konvencija, pateikimo Seimui ratifikuoti Vyriausybės posėdyje buvo pritarta.

Protokolas Nr. 16, papildantis Konvenciją, suteikia teisę aukščiausiems valstybės teismams bei tribunolams kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti patariamąją nuomonę principiniais klausimais, susijusiais su Konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintais teisių bei laisvių aiškinimais, taikymais.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad įsigaliojus šiam Protokolui bus sudarytos teisinės galimybės ir prielaidos Lietuvos Konstituciniam Teismus, Aukščiausiajam Teismui ir Vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į Strasbūro teismą konsultuojantis dėl konkrečioje byloje esamo ar menamo žmogaus teisių pažeidimo. Esant šiai tvarkai Lietuvoje žmogaus teisės bus dar labiau saugomos, o EŽTT ir Lietuvos valdžios institucijų bendradarbiavimas bus dar labiau sustiprintas.

Šios nuostatos įgyvendinimui Teisingumo ministerija taip pat parengė ir Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksų, Administracinių bylų teisenos, Konstitucinio Teismo bei Teismų įstatymų pataisų paketą, kuriuo bus suteikiamos galimybės trims minėtiems Lietuvos teismams kreiptis į EŽTT turint tikslą gauti susijusią konsultaciją.

Protokolo Nr. 15, kuris papildo Konvenciją, nuostatomis siekiama padidinti EŽTT darbo efektyvumą. Konvencijos preambulėje įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas ir jį atspindinti valstybių nuožiūros laisvės doktrina, kuri susiformavo EŽTT praktikoje.

Protokole Nr. 15 numatytos ir kelios labai svarbios naujovės. Visų pirma, nuo 6 iki 4 mėnesių bus sutrumpintas terminas, per kurį galima paduoti peticiją EŽTT. Terminas skaičiuojamas nuo nacionalinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Kartu panaikinta išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kuomet pareiškėjas nėra patyręs didelės žalos. Naujovėse numatyta, kad bylos šalys negalės prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perleisti bylos nagrinėjimą Didžiajai Kolegijai, kuomet byla kelia sudėtingus žmogaus teisių ir jos protokolų aiškinimo klausimus ar tuo atveju, kuomet klausimos svarstymas gali būti nesuderinamas su ankstesniu EŽTT sprendimu.

Protokolas Nr. 15 yra pasirašytas 39 valstybių, o protokolas Nr. 16 – 16 valstybių. Pastarasis įsigalioja tuomet, kai bent 10 valstybių išreiškia savo sutikimą, o protokolas Nr. 15 įsigalioja kai visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos susitariančios šalys išreikš sutikimą būti siejamos šio protokolo.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 04

handcuffsTeisingumo ir vidaus reikalų ministrams pasirašius bendrą įsakymą bus keičiama specialiųjų priemonių tvarka konvojuojant ir sulaikant asmenis, taip pat keisis ir konvojavimo taisyklės.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad yra pasitaikę atvejų, kuomet teismo salėje pareigūnų saugomas kaltinamasis dėl antrankių negalėdavo net užsirašyti svarbios informacijos. Tuo tarpu įsigaliojus naujai tvarkai tokių situacijų bus išvengiama. Taip bus užtikrinamos žmogaus teisės ir sulaikytiems asmenims.

Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, keičiama praktika leis panaudoti specialiąsias priemones efektyviau, pagrįstai ir tik esant objektyvioms priežastims, prieš tai asmenį įspėjus. Ar naudoti antrankius, ar jų atisakyti turės nuspręsti kaltinamąjį, įtariamąjį ar nuteistąjį lydintys pareigūnai. Asmenims, kurie nėra linkę smurtauti, pabėgti, yra įtariami ar nuteisti už nesmurtinius ar nesunkius nusikaltimus, antrankiai nėra būtina priemonė.

J. Bernatonis papildo, kad už sunkius, smurtinius nusikaltimus nuteisti asmenys, taip pat agresyvūs, save ar kitus žaloti linkę nusikaltėliai konvojuojami antrankių neišvengs. Nauja tvarka nekels rizikos visuomenei ar pareigūnams, saugumas dėl jos nenukentės.

Pagal naują tvarką antrankiai ir kitos specialiosios priemonės (lazdos, tarnybiniai šunys ir kt.) bei šaunamieji ginklai galės būti panaudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, tačiau numatyta išimtis – kuomet delsimas gali kelti grėsmę ar įspėjimas nėra įmanomas.

Abiejų ministrų pasirašytu įstatymu keičiamos taisyklės suderintos ir su įstatymų numatytais specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindais. Pagal iki šiol galiojusias taisykles buvo sudaromos prielaidos specialiąsias priemones panaudoti kur kas dažniau nei numatyta Policijos veiklos, Muitinės, Specialiųjų tyrimų ir kituose susijusiuose įstatymuose.

Konvojavimo taisyklių pakeitimai atliekami atsižvelgiant į Seimo kontrolierių bei Europos Tarybos Komiteto teiktas rekomendacijas prieš žiaurų elgiasi ir baudimą bei nepagrįstą specialiųjų priemonių naudojimą ne tik tada, kai tai yra neišvengiama.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 sausio 06

Seimas floorLietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui liepė pakartotinai apsvarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų sušvelninti bausmes už stambaus masto, organizuotų grupių daromus turto grobimu, sukčiavimo bei lėšų išvaistymo, PVM ir kitus finansinius nusikaltimus. Pagal siūlomas pataisas už tokius sunkius nusikaltimus būtų galima išvengti laisvės atėmimo bausmės ir išsipirkti tik pinigine bauda.

Valstybės vadovės nuomone, tokios pataisos, kuomet yra galimybė už sunkius finansinio pobūdžio nusikaltimus išsipirkti pinigine bauda, skatins ir toliau nusikalsti, o teisėsaugos pastangos užkardyti nusikalstamumą taps bevaisės ir bus paverstos niekais.

Prezidentė teigia, kad Baudžiamajame kodekse numatytos baudos neatgrasys nusikalsti linkusio asmens, o kaip tik paskatins grobti dar stambesniu mastu. Pasak jos, sunkūs turtiniai nusikaltimai yra didelė žala ne tik žmonėms, bet ir visai valstybei, todėl už juos turi būti baudžiama atitinkamai.

Tuo tarpu šių pataisų iniciatoriai teigė, kad toks bausmių sušvelninimas leis sumažinti kalinių skaičių šalyje, tačiau prezidentės nuomone, dėl gražesnės statistikos aukoti teisingumą nėra geras pasirinkimas.

Top