Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 sausio 15

786 strasbourg court of human rightsTeisingumo ministerija pasiūlė ratifikuoti du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, pagal kuriuos būtų padidintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) darbo efektyvumas, o kartu būtų išplėsta ir šio teismo kompetencija. Teisingumo ministerijos siūlymui kreiptis į prezidentę dėl protokolų Nr. 15 ir Nr. 16, pagal kuriuos iš dalies keičiama ši Konvencija, pateikimo Seimui ratifikuoti Vyriausybės posėdyje buvo pritarta.

Protokolas Nr. 16, papildantis Konvenciją, suteikia teisę aukščiausiems valstybės teismams bei tribunolams kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti patariamąją nuomonę principiniais klausimais, susijusiais su Konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintais teisių bei laisvių aiškinimais, taikymais.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad įsigaliojus šiam Protokolui bus sudarytos teisinės galimybės ir prielaidos Lietuvos Konstituciniam Teismus, Aukščiausiajam Teismui ir Vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į Strasbūro teismą konsultuojantis dėl konkrečioje byloje esamo ar menamo žmogaus teisių pažeidimo. Esant šiai tvarkai Lietuvoje žmogaus teisės bus dar labiau saugomos, o EŽTT ir Lietuvos valdžios institucijų bendradarbiavimas bus dar labiau sustiprintas.

Šios nuostatos įgyvendinimui Teisingumo ministerija taip pat parengė ir Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksų, Administracinių bylų teisenos, Konstitucinio Teismo bei Teismų įstatymų pataisų paketą, kuriuo bus suteikiamos galimybės trims minėtiems Lietuvos teismams kreiptis į EŽTT turint tikslą gauti susijusią konsultaciją.

Protokolo Nr. 15, kuris papildo Konvenciją, nuostatomis siekiama padidinti EŽTT darbo efektyvumą. Konvencijos preambulėje įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas ir jį atspindinti valstybių nuožiūros laisvės doktrina, kuri susiformavo EŽTT praktikoje.

Protokole Nr. 15 numatytos ir kelios labai svarbios naujovės. Visų pirma, nuo 6 iki 4 mėnesių bus sutrumpintas terminas, per kurį galima paduoti peticiją EŽTT. Terminas skaičiuojamas nuo nacionalinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Kartu panaikinta išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kuomet pareiškėjas nėra patyręs didelės žalos. Naujovėse numatyta, kad bylos šalys negalės prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perleisti bylos nagrinėjimą Didžiajai Kolegijai, kuomet byla kelia sudėtingus žmogaus teisių ir jos protokolų aiškinimo klausimus ar tuo atveju, kuomet klausimos svarstymas gali būti nesuderinamas su ankstesniu EŽTT sprendimu.

Protokolas Nr. 15 yra pasirašytas 39 valstybių, o protokolas Nr. 16 – 16 valstybių. Pastarasis įsigalioja tuomet, kai bent 10 valstybių išreiškia savo sutikimą, o protokolas Nr. 15 įsigalioja kai visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos susitariančios šalys išreikš sutikimą būti siejamos šio protokolo.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 sausio 06

Seimas floorLietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui liepė pakartotinai apsvarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų sušvelninti bausmes už stambaus masto, organizuotų grupių daromus turto grobimu, sukčiavimo bei lėšų išvaistymo, PVM ir kitus finansinius nusikaltimus. Pagal siūlomas pataisas už tokius sunkius nusikaltimus būtų galima išvengti laisvės atėmimo bausmės ir išsipirkti tik pinigine bauda.

Valstybės vadovės nuomone, tokios pataisos, kuomet yra galimybė už sunkius finansinio pobūdžio nusikaltimus išsipirkti pinigine bauda, skatins ir toliau nusikalsti, o teisėsaugos pastangos užkardyti nusikalstamumą taps bevaisės ir bus paverstos niekais.

Prezidentė teigia, kad Baudžiamajame kodekse numatytos baudos neatgrasys nusikalsti linkusio asmens, o kaip tik paskatins grobti dar stambesniu mastu. Pasak jos, sunkūs turtiniai nusikaltimai yra didelė žala ne tik žmonėms, bet ir visai valstybei, todėl už juos turi būti baudžiama atitinkamai.

Tuo tarpu šių pataisų iniciatoriai teigė, kad toks bausmių sušvelninimas leis sumažinti kalinių skaičių šalyje, tačiau prezidentės nuomone, dėl gražesnės statistikos aukoti teisingumą nėra geras pasirinkimas.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 gruodžio 04

377670xcitefun cyber crime genericTeisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias būtų sugriežtinta atsakomybė už tam tikrus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui kenkiančius nusikaltimus, pritarė Vyriausybė.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad šios pataisos suteiks galimybę efektyviau kovoti su elektroninėje erdvėje įvykdomais nusikaltimais, kurie ypač aktualūs šiandien, kuomet vis daugiau įsilaužimų į informacines sistemas įvykdo programišiai.

Pataisomis ne tik griežtinama atsakomybė, bet ir siekiama perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas į nacionalinę teisę bei suderinti šios direktyvos ir LR Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Įstatymo projekte numatytas atsakomybės sugriežtinimas už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai, kuomet tokia nusikalstama veika padaroma dešimties ar daugiau informacinių sistemų duomenimis, taip pat tuo atveju, jei padaroma didelio masto žala. Siūloma griežtinti atsakomybė ir tiems, kurie nusikalstamai veikai pasinaudoja neteisėtai gautais svetimais asmens duomenimis.

Iki šiol baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik už neteisėtą prisijungimą prie visos informacinės sistemos, tuo tarpu pagal siūlymą tokia pat tvarka būtų taikoma ir už neteisėtą prisijungimą prie dalies sistemos. Kartu numatoma tobulinti neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais ar kodais ir kitais privačiais ar neteisėtais duomenimis nusikaltimo sudėtį.

Tuo pat metu pateiktose Baudžiamojo kodekso pataisose siūloma sugriežtinti atsakomybę už vykdoma teršimą iš laivų. Kodekse siūloma sukonkretinti, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) yra baudžiamas, jei jis pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos nustatytus reikalavimus teršė jūrą iš laivų ir dėl tos priežasties suprastėjo vandens kokybė. Už tokį nusikaltimą būtų skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Atsakomybė būtų taikoma tiek už tyčinį nusikaltimą, tiek ir įvykdžius jį dėl neatsargumo.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 gruodžio 30

Nors mediacija šalyje jau nėra naujiena, toks ginčų sprendimų būdas vis dar nėra populiarus Lietuvoje. Situaciją pakeisti tikimasi pasitelkiant probacijos tarnybą ir parengiant tarpininkaujančius specialistus.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis yra įsitikinęs, kad platus mediacijos taikymas sprendžiant ginčus parodo visuomenės brandumą ir konstruktyvumą. Mediacija padeda ginčus išspręsti taikiai ir operatyviai, todėl jos praktikos formavimas turi būti skatinamas ir vystomas. Tuo labiau, vienas iš Vyriausybės prioritetų yra analizuoti ir vertinti taikinamojo tarpininkavimo institutą, skatinti plėtrą bei padidinti efektyvumą.

Madiacija yra vykdoma įsiterpiant trečiajam asmeniui – taikinimo tarpininkui (kitaip vadinamam mediatoriui), kuris turi būti nešališkas. Lietuvoje mediacija pradėta taikyti 2008 metais priėmus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Šiuo metu žengiamas dar vienas svarbus žingsnis siekiant taikyti taikinamąjį bendradarbiavimą baudžiamajame procese, tačiau tik tuo atveju, jei kaltinamasis pripažįsta kaltę, yra nukentėjusiojo ir įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo sutikimas, taip pat esant aiškioms nusikalstomos veikos aplinkybėms. Tačiau esant labai sunkiems nusikaltimams mediacija nebus taikoma.

Vilniaus probacijos tarnyba ir kitos apygardų probacijos tarnybos kartu su Mykolo Riomerio universitetu bando sukurti ir įdiegti mediacijos modelį baudžiamojoje justicijoje. Vykdant projektą „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose“ planuojama, jog bus parengtos mediacijos taikymo taisyklės, speciali mediatorių rengimo programa, bus apmokyti 66 apygardų probacijos darbuotojai ir 14 mediatorių, galėsiančių užtikrintų paslaugos suteikimą 1500 asmenų. Nuo kitų metų mediacijos paslauga baudžiamojoje justicijoje projekto dėka bus pirmąjį kartą pradėta teikti visoje Lietuvoje.

Projekto vadovė Judita Venckevičienė teigia, kad mediacija kaip prevencinė priemonė efektyviausiai veikia ikiteisminiame procese, tačiau gali būti pakankamai naudinga ir po nuosprendžio priėmimo: derantis dėl būdų atlyginti žalą, sąlygų atliekant bausmę ar kitais klausimais. Dėl šių priežasčių siūloma numatyti galimybę baudžiamajame procese naudoti mediaciją ir minėtu atveju.

Žvelgiant į užsienio pavyzdį matoma, kad ginčų sprendimai taikinimo būdu duoda realios naudos. Mediacija padeda sumažinti tenkantį krūvį teismams, jų darbas tampa efektyvesnis, o kartu sumažėja ir biudžeto išlaidos. Mediacija taip pat naudinga ir abiem ginčo šalims, nes nukentėjusiajam ir nusikaltusiajam radus sprendimą auka jaučia teisingumą, o nusikaltęs asmuo geriau jaučiasi vykdydamas bausmę.

Mediacijos projekto įgyvendinimui skirta virš 1,3 mln. litų parama. Net 85% proc. šios paramos sudaro Norvegijos finansinio mechanizmo, o 15 proc. yra Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2014 lapkričio 20

avoid labyrinth 500x451Siekdama padidinti baudžiamojo proceso kokybę ir efektyvumą policija pradeda įgyvendinti priemonių kompleksą. Viena iš šio komplekso dalių – Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolas, kurs apjungia penkis atskirus protokolus.

Šį naująjį dokumentą, kuris yra suderintas su Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijomis, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras patvirtino 2014 m. lapkričio 18 d., o praktikoje jis bus imamas taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d.

Siekiant įvertinti policijos pareigūnų darbo kokybę, 2013 metų lapkričio mėn. Lietuvos kriminalinės policijos biuras atliko baudžiamojo proceso dalyvių, nukentėjusių nuo nusikaltimų 5 Lietuvos apskrityse (Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio) apklausą. Gauti rezultatai parodė, kad nusikalstamos veikos forminimas užtrunka ilgai, o nukentėjusieji neretai yra kviečiami pakartotinei apklausai ar patikslinti aplinkybes teritorinėse policijos įstaigose, nes atliekami ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Vieningo protokolo pildymas užtikrins, kad pareigūnai, gavę pareiškimą apie galimą nusikalstamą veiką ar atvykę į nusikaltimo vietą, atliks visus reikiamus veiksmus, tai yra: priims pareiškimą, apklaus pareiškėją liudytoju, užfiksuos reikiamas įvykio vietos ypatybes, surinks tyrimui reikalingus duomenis bei objektus, išsiaiškins, kokia yra nukentėjusiojo pozicija dėl padarytos žalos rūšies ir dydžio, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu. Be viso to, pareigūnai apjungtame protokole pažymės ar pareiškėjas žino asmenį, kuris galėjo įvykdyti nusikaltimą bei pasižymės asmenis, kurie galbūt galėtų suteikti reikšmingos informacijos tyrimui. Pildydamas vieną protokolą policijos pareigūnas sugaiš gerokai mažiau tiek savo, tiek pareiškėjo laiko, galės sutaupytą laiką skirti efektyvesniam tyrimui, nuodugnesnei įvykio vietos apžiūrai ar reikšmingų duomenų rinkimui.

Top