Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 balandžio 28

TypingKeyboardŠ. m. balandžio viduryje Seimas pritarė Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, todėl nuo gegužės 10 d. ims veikti integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (IBPS), kurioje bus kaupiami ikiteisminio tyrimo institucijų renkami duomenys. Šia sistema privalės naudotis visi ikiteisminio tyrimo teisėjai bei teismo darbuotojai, kurie tvarko ikiteisminio tyrimo duomenis.

Teisėjas ar kitas teismo darbuotojas IBPS turės galimybę susipažinti su teismui perduota ikiteisminio tyrimo institucijų parengta bylos medžiaga, galės registruoti savo atliktus veiksmus (pavyzdžiui, skirti posėdį ar pateikti jo rezultatus), įkelti procesinius dokumentus.

Šioje sistemoje bus kaupiami surinkti ir renkami duomenys apie nusikalstamas veikas, kitus pradėtus ikiteisminius tyrimus, ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, statistiniai ikiteisminio tyrimo duomenys ir kita susijusi informacija.

Šiuo metu jau yra parengtas IBPS sistemos bei LITEKO sistemos pakeitimų naudotojo vadovas, kuris supažindina teisėjus bei kitus teismo darbuotojus su IBPS funkcionalumu. Ši sistema buvo sukurta vidaus reikalų ministerijai įgyvendinant projektą „Sukurti integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, šių institucijų veiksmų koordinavimą“.

Balandžio 22 d. IBPS buvo pristatyta Vidaus reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų atstovai.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 balandžio 15

europos teismasŠ. m. balandžio 14 d. Seimo posėdyje buvo pateikti Teisingumo ministerijos parengti įstatymų projektai. Šiais projektais į nacionalinę teisę bus perkelta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl apsaugos orderio, kuris suteiks galimybę apsaugoti asmenis nuo kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, jog kuomet Seimas priims šias ministerijos parengtas pataisas, Lietuvos teismo priimtas draudimas smurtautojui artintis prie nukentėjusiojo galios ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Taip pat Lietuvoje galiotų ir kitų ES valstybių atitinkamų institucijų priimti sprendimai.

Šiose direktyvose, dėl kurių parengtos pataisos, numatyti draudimai bei apribojimai, tokie kaip draudimas lankytis tam tikrose vietose, vietovėse ar regionuose, kur gyvena, dirba ar dėl kitų priežasčių lankose saugomas asmuo, taip pat draudimas kontaktuoti bet kokiomis priemonėmis (telefonu, paštu, elektroninėmis priemonėmis) su saugomu asmeniu, ribojamas atstumas, per kurį galima priartėti prie saugomo asmens ir pan.

Verta žinoti, jog Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik jei jį išduodančioje valstybėje jau anksčiau buvo paskirta apsaugos priemonė, pagal kurią nusikaltusiam asmeniui nustatomi draudimai ar apribojimai. Lietuvos teisėje šie draudimai numatyti Baudžiamajame, Baudžiamojo proceso kodeksuose bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.

Asmuo, kuriam reikalinga apsauga, prašymą išduoti Europos apsaugos orderį galės pateikti savo gyvenamosios ar buvimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjui arba apylinkės teismui. Jei reikalingas kitos ES valstybės narės išduoto Europos apsaugos orderio pripažinimas, tą galėtų padaryti tos teritorijos, kurioje gyvena asmuo, dėl kurio priimtas orderio sprendimas, apylinkės teismas arba ikiteisminio tyrimo inspektorius.

Įstatymų projektuose yra numatytos sąlygos bei atvejai, kuomet Europos apsaugos orderis gali būti nepripažįstamas, taip pat atvejai, kuomet teismas gali kreiptis į orderį išdavusią instituciją su prašymu pateikti daugiau informacijos.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 kovo 31

377670xcitefun cyber crime genericSiekiant sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir sistemų saugumui Seimui pateiktos Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu yra būtina peržiūrėti įstatymus, nes programišiai taip pat nuolat tobulina savo veiklos metodus, tampa vis įžūlesni ir veikia dažniau. Tuo tarpu siūlomos pataisos leis su tuo kovoti efektyviau.

Pateiktomis pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas. Taip pat siekiama suderinti šios direktyvos ir Lietuvos Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą būtų sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims bei informacinėms sistemoms, kuomet tokia veikla padaroma dešimčiai ar daugiau informacinių sistemų ar duomenų, taip pat tuo atveju jei padaroma didelė žala. Griežčiau būtų baudžiami ir tie nusikaltėliai, kurie savo nusikalstamai veikai neteisėtai panaudoja svetimus asmens duomenis. Baudžiamoji atsakomybė grėstų ir už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos dalies. Šiuo metu įstatymai baudžiamąją atsakomybę numato tik už prisijungimą prie visos informacinės sistemos. Pakeitimais būtų patobulinta ir neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais bei kitais duomenimis nusikaltimo sudėtis. 

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 balandžio 10

4db7629ead6abTeisingumo ministerija parengė siūlymus, pagal kuriuos būtų leidžiama nukentėjusiesiems atlyginti žalą iš nuteistųjų turimų lėšų. Vyriausybė šiems siūlymams pritarė, kadangi ši naujovė leistų labiau apsaugoti nukentėjusiųjų interesų, padėtų išvengti kaltinamųjų apgaulių.

Dabar laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, siekdami išvengti priteistų sumų arešto, linkę nurodyti ne savo asmeninę sąskaitą, naudojasi trečių asmenų, pavyzdžiui, giminių, draugų, kitų kalinių, sąskaitomis, todėl įsiskolinimas nukentėjusiesiems ar valstybei nėra padengiamas.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, priėmus parengtas pataisas, lėšos būtų pervedamos į tokią sąskaitą, kurią nesunkiai galėtų identifikuoti ir areštuoti antstoliai, o nuteistieji neturėtų galimybės prašyti jiems skirtus pinigus pervesti į kitas, ne jiems priklausančias, sąskaitas. Tai būtų užtikrinti kreditorių (valstybės, nukentėjusių asmenų) interesai.

Šias pataisas dar turės svarstyti Seimas.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 27

A victim of domestic viol 007Per tris šimtus savanorių Norvegijoje padeda nusikaltimų aukoms ir liudytojams suteikdami psichologinę pagalbą. Studentai ir pensinio amžiaus žmonės padeda įveikti psichologinę baimę liudyti ar duoti parodymus, padeda tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams. Vilniuje šiomis dienomis buvo susitikę Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei teismų sistemos atstovai, kurie diskutavo apie savanorių darbą, jų indėlį į teisingumo vykdymą bei buvo keliamas klausimas, ar toks paramos modelis prigytų Lietuvoje.

„Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ renginyje dalyvavo ir pasisakė Lietuvos Carito Pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė. Ji teigė, kad tiek NVO, tiek teismai turi vieną bendrą tikslą – nusikaltę asmenys turi gauti atitinkamą atlygį, o aukos turi turėti galimybę reikiamai ir tinkamai emocinei pagalbai.

K. Mišinienė teigė, kad dažnai aukos po akistatos teismo koridoriuje su savo skriaudiku ima ir pakeičia parodymus vedimi baimės. Praėjus pirmam teismo posėdžiui neretai reikia dėti dideles pastangas, kad nukentėjusysis teisme liudytų ir antrąjį kartą. Dažnai tenka aukų ieškoti, bandyti išaiškinti liudijimo pareigos svarbą.

Mėta Adutavičiūtė, žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais, mano, kad viena didžiausių problemų yra tai, jog baudžiamasis procesas dažnu atveju nėra aiškus, pernelyg klaidus ir ne visuomet atitinka nukentėjusio poreikius. Jos teigimu, teisingumo sistema yra orientuota į įtariamąjį, o ne į nukentėjusįjį. Pasak patarėjos, Lietuvoje trūksta nustatytos vieningos tvarkos, kaip reikėtų bendrauti su nukentėjusiaisiais tam tikrose ikiteisminio tyrimo stadijose, atsižvelgiant į jų situaciją ir jos sudėtingumą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė pabrėžė, kad su aukomis turėtų būti elgiamasi individualiai, profesionaliai, jokiu būdu nediskriminuojant, o išreiškiant pagarbą, jautrumą. Taip pat svarbu užtikrinti, jog nukentėjusiesiems bus sudarytos sąlygos iš anksto pasiruošti liudijimui teisme. Be to, aukoms, kurios nesijaučia saugios dalyvaudamos teismo procese, turėtų būti aiškiai apibrėžta teisė į fizinę apsaugą.

Žmogaus studijų centro prezidentas psichologas Gintaras Chomentauskas ragino atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjęs asmuo nėra vien tik įrodymų šaltinis. Pasak psichologijos mokslų daktaro, tai yra asmuo su pažeistu socialiniu ir psichologiniu balansu. Nusikaltimai pakeičia žmogaus vidinę būseną, pradedama nepasitikėti. Dėl šių priežasčių reikia pasistengti nepadaryti nukentėjusiajam dar daugiau žalos ir padėti jam atgauti psichologinę pusiausvyrą.

Į Lietuvą savo žiniomis ir gerąja praktika pasidalinti atvykusi Norvegijos teismų administracijos ir norvegų teismų Liudytojų tarnybos atstovė Jenny Melum išsakė, jog pagrindinis Norvegijos teismų savanorių tikslas yra suteikti nukentėjusiems asmenims žmogiškąją paramą ir pagelbėti suteikiant svarbią informaciją apie teismo posėdį.

Netgi tokia informacija, kaip žinojimas, kurioje teismo salės vietoje teks sėdėti, kokia eiga vyks posėdis ir atsakius į panašius klausimus nukentėjusieji jausis kur kas geriau, užtikrinčiau ir galės susitelkti į tikslių bei svarbių parodymų davimą. Tokia pagalba, kurią suteikia savanoriai, yra labai svarbi ir padeda gerinti teismo posėdžių kokybę, mano J. Melum.

Vilniuje susitikę teisės ekspertai ir praktikai įgijo savanoriško darbo patirties su liudytojais bei nukentėjusiais asmenims, o kartu pasidžiaugė, kad Lietuvoje jau imamos diegti pirmosios priemonės liudytojų ir aukų apsaugai užtikrinti. Tai didžiausiuose apygardų teismuose pradėję dirbti reikiamą kvalifikaciją įgiję psichologai, kurie palaipsniui kuria vienodą psichologinės pagalbos teismuose teikimo sistemą.

Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorės Redos Molienės teigimu, po dialogo su NVO atstovais ima aiškėti žmonių supratimo, kas jų laukia teismo salėje bei jų psichologinio pasiruošimo liudyti, svarba. Siekiant spręsti problemą dar praeitais metais kartu su šaukimais į teismą pradėti platinti specialūs lankstinukai „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti“, kurie buvo skirti liudytojams bei nukentėjusiesiems susipažinti su teismo proceso eiga, juos informuoti apie jų pareigas, teises bei kaip pasiruošti apklausoms teisme. Taip pat lankstinuke supažindama su išlaidų kompensavimo ir kitomis tvarkomis.

R. Molienė teigė, jog teisėjams yra svarbu, kaip jaučiasi nusikaltimo auga, nes teisėjai turi remtis tik objektyviais parodymais, tad svarbu, kad asmenys nebijotų kalbėti, pateiktų visą jiems žinomą informaciją. Idėja kurti savanorių paramos grupes Lietuvos teismuose kilo tuomet, kai NTA atstovai kartu su teisėjais lankėsi Norvegijos teismuose. Vis dar spėliojama, ar tokia praktika prigis Lietuvoje, tai priklausys ir nuo teismų bei NVO iniciatyvų. Atstovė teigė, kad teismai dės visas pastangas, kad pavyktų užtikrinti saugų nukentėjusių asmenų dalyvavimą procese.

Tarptautinė konferencija „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ yra organizuojama iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ fondo lėšų. Šios programos lėšomis prasidės specialūs teismų darbuotojų bei NVO atstovų mokymai bei bus paleista virtuali teismo posėdžių salė.

Top