Vakarų šalyse jau kurį laiką populiari praktika ginčus spręsti ne teismuose, o tarpusavio susitarimu. Ši praktika palaipsniui įsitvirtinta ir Lietuvoje. Mediatorių, asmenų, kurie padeda išspręsti ginčą taikiai, teigimu žmonės vis dažiau ir dažniau renkasi derybas, ieško kompromiso ir taip išvengia didelių laiko bei finansinių išlaidų.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad žmonės neretai į teismus kreipiasi gerai nežinodami savo teisių bei įstatymų, nėra girdėję apie mediatorius, dar vadinamus taikinamaisiais tarpininkais. Dėka norvegų programos nuo š. m. pradžios mediacija sėkmingai taikoma baudžiamuosiuose procesuose, kuomet abi ginčo pusės turi galimybę susitarti tiek dėl moralinės, tiek dėl materialinės kompensacijos. Mediacija padeda išvengi žyminio mokesčio, nereikalingas advokatas, o sprendimai priimami kur kas greičiau nei tai padaro teismas. Ministro nuomone, svarbiausia, jog mediacijos metu nėra pralaimėjusios pusės, kaip būna teisme.

Europos Parlamento pateiktais duomenimis mediacija labiausiai paplitusi Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Per metus taikiai išsprendžiama per 10 tūkstančių bylų.

Vilniaus rajone mediatore dirbanti Renata Mikalauskaitė teigia, kad svarbiausia yra padėti užmegzti dialogą tarp nusikaltusio ir nukentėjusiojo. Tokiu atveju laimi abi pusės, mat nusikaltęs išreiškia didesnį norą pasitaisyti, o nukentėjusysis ne tik atgauna materialinę žalą, bet ir grįžta vidinė ramybė.

Daugelyje Europos valstybių mediacija yra įvertinta kaip geriausia alternatyva teismo procesui. Beveik 90 proc. vagysčių, chuliganizmo, grasinimo ir smurto atvejų Norvegijoje 2010 m. buvo išspręsti taikai ir tarp aukos bei nusikaltusiojo buvo pasirašyti susitarimai. Tokiu būdu Norvegijos teismų ir teisėjų ženliai sumažėjo. Mediacija Lietuvoje kaip paslauga pradėta teikti nuo š. m. vasario mėn. ir yra nemokamai siūloma paslauga.