Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti jo priimtų aktų dėl teisėjų atleidimo iš pareigų nuostatas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Prezidentas privalo kreiptis į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl teisėjo, kuris sulaukė įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus, atleidimo. Teisėjų taryba, nustačiusi, kad teisėjas sulaukė pensinio amžiaus, privalo atitinkamai patarti Respublikos Prezidentui dėl jo atleidimo.

Tačiau galima tokia situacija, kai konkretaus teisėjo atžvilgiu yra pradėta jo atleidimo iš pareigų procedūra kitais Konstitucijoje numatytais pagrindais (pavyzdžiui, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą) arba vyksta jo apkaltos procesas. Prezidento nuomone, tokiu atveju jis neturėtų būti įpareigotas kreiptis į Teisėjų tarybą dėl tokio asmens atleidimo, kol nebūtų atitinkamai pabaigta jo atleidimo iš pareigų procedūra kitu pagrindu, pavyzdžiui, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Ši situacija itin aktuali Prezidentui pastaruoju metu inicijavus kelių teisėjų atleidimą iš pareigų dėl to, kad jie savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Prezidentas pabrėžia, kad visuomenės pasitikėjimas teismais būtų užtikrintas tik skaidriai formuojant teisėjų korpusą. Tad turi būti imtasi priemonių, kad asmenys, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebūtų teisėjų bendruomenės nariais. Teisėjai – ypatingi teisingumą vykdantys subjektai, todėl, Prezidento nuomone, ir atleidžiami iš pareigų jie gali būti tik skaidriai. Skaidrumas teismų sistemoje nebūtų užtikrintas, jeigu teisėjas būtų atleistas iš pareigų dėl pensinio amžiaus, nors jo atžvilgiu yra pradėta atleidimo pažeminus teisėjo vardą procedūra.