Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos teismai sulaukia įvairiausių politikų siūlymų dėl veiklos tobulinimo. Šiemet mūsų šalies prezidento rinkimų laikotarpis sutapo su bene didžiausiu per nepriklausomybės metus teismų sistemos sukrėtimu – kelių teisėjų suėmimu dėl galimų korupcinių nusikaltimų. Tai, be abejonės, paskatino ne tik skambius politikų pasisakymus, bet ir rimtas diskusijas valdžios institucijose. Pirmą kartą visuomenė išgirdo apie idėją steigti antikorupcinį teismą.

Kiek tai naudinga ir pritaikoma Lietuvoje, šiandien galima tik spėlioti, tačiau tikrai verta pasidomėti, kaip Ukrainai sekasi įgyvendinti šį projektą. Čia jau rugsėjo pradžioje savo darbą pradės Ukrainos Aukščiausiasis Antikorupcinis Teismas.

„Pasaulyje galima suskaičiuoti apie dvidešimt antikorupcinių teismų. Deja, nė vienas iš šių projektų nebuvo sėkmingas“, – tokiu teiginiu savo pranešimą šių metų gegužės 27–29 d. Palangoje vykusiame Lietuvos ir Ukrainos teisininkų forume pradėjo Ukrainos aukščiausios teisėjų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, buvęs advokatas Sergejus Koziakovas, vadovavęs ir atrankai į Ukrainos Aukščiausiąjį Antikorupcinį Teismą.

Pasak žinomo teisininko, nepaisant minėtų nesėkmės istorijų, šio teismo įkūrimas buvo viena pagrindinių sąlygų, kurias turėjo įvykdyti Kijevas, norėdamas ir toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu. Įstatymo projektas atitiko visas Venecijos komisijos rekomendacijas ir galų gale iš 782 kandidatų paraiškų buvo atrinkti 39 (27 pirmosios instancijos ir 12 apeliacinės instancijos) teisėjai.

S. Koziakovo nuomone, po daugelio politinių skandalų ir intrigų pati konkurencinė atranka stebėtinai rami buvo gal dėl to, jog teisėjų atranką pirmą kartą šalies istorijoje padėjo vykdyti ir kruopščiai atrinkta užsienio ekspertų patariamoji taryba.