Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą dėl atsisakymo suteikti informaciją apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Skundą teismui Lietuvos advokatūra pateikė po to, kai dar balandžio mėnesį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, prašydama informuoti apie tai, ar Advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu buvo naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ar priemonės. Institucijos informacijos nepateikė, motyvuodamos tuo, kad kriminalinė žvalgyba grindžiama slaptų veiksmų, konspiracijos ir konfidencialumo principais ir pats vykdytos ar vykdomos kriminalinės žvalgybos faktas yra konfidenciali informacija.  

„Nors bylą inicijavo Advokatūra, tačiau ši situacija iš esmės susijusi su žmogaus teisėmis apskritai. Mūsų nuomone, atsisakymas suteikti informaciją apie galimai vykdytą pasiklausymą ar sekimą bet kurio žmogaus atžvilgiu pažeidžia asmens teisę gauti informaciją apie save ir į veiksmingą pažeistų teisių teisminę gynybą, todėl mes matome teisinį pagrindą pateikti mūsų prašomą informaciją“, - teigia Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, dabar galiojantis teisinis reguliavimas reiškia, kad jei kriminalinės žvalgybos subjektas pažeidė asmens teises, o prokuroras, koordinuodamas ir kontroliuodamas šiuos veiksmus, tam leido atsitikti, tai informacijos neišslaptinimas ir nepranešimas apie asmens teisių ir laisvių pažeidimus neleis pažeidimams išaiškėti. „Reiškia, mūsų valstybėje niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti. Advokatūra siekia esminio teisinio reguliavimo pakeitimo žmogaus teisių gynime“, - sako I. Vėgėlė.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad nusikaltimų tyrimų tikslais gali būti tvarkomi tik su nusikaltimais susijusių asmenų duomenys ar kitų asmenų duomenys, kurie gali padėti kovoje su nusikaltimais, o aplinkybė, jog duomenys tvarkomi apie tai neinformuojant duomenų subjekto, sudaro įspūdį, kad žmonių privatus gyvenimas yra nuolat stebimas ir pažeidžiamas, be galimybės apsiginti. Žmogaus teisių ir laisvių gynyba yra demokratinės valstybės pagrindas, o valstybė pirmiausia ir turi užtikrinti šių teisių ir laisvių apsaugą. Valstybė neturi gintis nuo žmogaus, o turi ginti žmogų.