Greitą ir efektyvų teisingumo vykdymą administraciniame procese galėtų užtikrinti apeliacinių skundų atrankos mechanizmas. Tokią išvadą patvirtina Europos administracinių teismų sistemų patirtis.
Lietuvos administracinių teismų veiklos dvidešimtmečio proga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus universiteto organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Nauji iššūkiai ir patirtys administraciniame procese“ teisėjai, akademikai ir užsienio svečiai kartu su Lietuvos vykdomosios bei įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais ieškojo galimų sprendimų “lėto teisingumo” problemai administraciniuose teismuose.
Pasak LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus, nesustojantis bylų srautas, menkas teismų finansavimas ir maksimaliai išnaudoti žmogiškieji ištekliai teismuose kelia rimtą nerimą. “Administracinės bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka šiandien užtrunka net iki 16-18 mėn., o tai nepateisinamai ilgas terminas. Labiausiai gaila žmonių, kurie tikisi greito teisingumo, o jo tenka laukti pernelyg ilgai. Štai kodėl ieškome šios problemos sprendimų jau pasiteisinusiuose teismų sistemų pavyzdžiuose”, – konferencijos dalyviams akcentavo G. Kryževičius.
Lietuvoje viešinčio Suomijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Kari Kuusiniemi nuomone, pagrindinis apeliacinių skundų atrankos mechanizmo (“leave to appeal”) privalumas, be abejonės, yra teisingumo vykdymo sparta. Pasak svečio, lėtas teisingumas yra paneigtas teisingumas. Minėta atranka leidžia racionaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius bei tuo pačiu valdyti administracinių bylų srautus. “Tokia administracinių bylų nagrinėjimo sistema Suomijoje užtikrintai veikia jau daugiau nei trisdešimt metų ir šiuo metu kaip tik yra svarstomas ribotos apeliacijos išplėtimas visų kategorijų bylose ”, – savo pranešime teigė Suomijos atstovas.
Vokietijos Špajerio administravimo mokslų universiteto atstovas prof. dr. Ulrich Stelkens, pristatydamas savo valstybės ribotos apeliacijos modelį, teigė, kad šios aptariamos reformos sėkmė priklauso nuo to, kiek jos reikalingumą pripažįsta patys teismai. “Vokietijoje iniciatyva dėl reformos būtinumo kilo iš politikų, todėl ją kuriat nebuvo įvertinti teismams ir teisingumo vykdymui svarbūs aspektai”, – akcentavo U. Stelkens.
Pranešimą apie apeliacijos modelio pokyčius administraciniame procese skaičiusi dr. Jurgita Paužaitė - Kulvinskienė teigė, kad ribotos apeliacijos administraciniame procese idėja gali būti įgyvendinta, tačiau, pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentės, būtina atidžiai įvertinti visas galimas rizikas, kad būtų užtikrintas jos konstitucinis pateisinimas.
Renginyje, skirtame aptarti ribotos apeliacijos modelį administraciniame procese, pranešimus taip pat skaitė ir gerąja patirtimi dalinosi Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas prof. habil. dr. Marek Zirk-Sadowski, Ukrainos vyriausiojo kasacinio administracinio teismo pirmininkas Mykhailo Smokovych, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas dr. Irmantas Jarukaitis, advokatas prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas.
Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pavaduotojui Stasiui Šedbarui dėkodamas už sklandų bendradarbiavimą ir dėmesį teismų iniciatyvoms, renginio iniciatorius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pažymėjo, kad konferencijoje aptarti administracinių teismų iššūkiai gali būti įveikti bendrais ir vieningais visų valdžių veiksmais.