Vakar Kaune vyko diskusija – Interesų konfliktų ir nepotizmo valdymas – priemonės padedančios užtikrinti korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje.
Renginį organizavo Specialiųjų tyrimų tarnyba įgyvendindama Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 2.1.2 priemonę ir ES finansuojamą projektą „Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas antikorupcinės aplinkos kūrimo ir korupcijos prevencijos priemonių vykdymo srityse“ Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0003. Renginio partneriai – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Kauno mokslo ir technologijų parkas.
Viešųjų ir privačių interesų konfliktas paprastai apibūdinamas kaip privačių ir visuomeninių interesų susidūrimas, galintis netinkamai paveikti tarnybinių pareigų atlikimą. Nors interesų konfliktas pats savaime dar nėra korupcija, tačiau ji neišvengiamai atsiranda ten, kur konfliktai tarp valstybės tarnautojų privačių interesų ir viešųjų pareigų sprendžiami netinkamai arba nesprendžiami apskritai. Teisės aktuose yra numatytos interesų konflikto valdymo ir šalinimo priemonės, tačiau situacijų skaičius, kurias Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tenka spręsti, yra pakankamai didelis (2017 m. VTEK atlikusi tyrimus nustatė 139 atvejus, kai buvo pažeistos įstatymo nuostatos). Su interesų konfliktais yra tiesiogiai susijęs nepotizmas, kurį galima apibūdinti kaip tarnybinės padėties naudojimą giminėms ar draugams proteguoti. Šiandieninėje visuomenėje nepotizmas reiškiasi įvairiai: artimųjų įdarbinimu, paaukštinimu pareigose, atlyginimo didinimu ar kitokių šališkų sprendimų artimos aplinkos naudai priėmimu. Visa tai visuomenėje sukelia neigiamus padarinius: mažėja pasitikėjimas valdžios institucijomis, iškreipiama darbo rinka, mažėja išteklių panaudojimo efektyvumas ir kt. STT atlikusi nepotizmo intensyvumo tyrimą Lietuvos savivaldybėse nustatė, kad vidutiniškai administracijose dirba 18 procentų giminystės ryšiais susijusių asmenų, kai kuriose savivaldybėse nepotizmo intensyvumas siekia net iki 30-35 procentų. Akivaizdu, kad kuo didesnis nepotizmo intensyvumas įstaigoje, tuo didesnė rizika priimti neteisėtus sprendimus.
Diskusijoje dalyvavę Kauno regiono valstybės bei savivaldybių įstaigų bei įmonių atstovai aiškinosi, ar galiojančių teisės aktų nuostatos gali užtikrinti tinkamą interesų konfliktų valdymą ir šalinimą, kokių priemonių imasi valstybės ir savivaldybių įstaigos ir įmonės siekdamos išvengti interesų konfliktų ir nepotizmo, kaip išvengti vis dar dažnai pasitaikančių įstatymo pažeidimų.
Pranešimus skaitė VTEK narys Dr. Virginijus Kanapinskas, STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus vyresnysis specialistas Linas Zasimavičius, Vilniaus politikos analizės instituto Gerojo valdymo programos ekspertas Algis Davidavičius, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas Doc. Dr. Eglė Vaidelytė, VTEK vyresnioji patarėja Edita Kavoliūnienė.
Akcentuota, kad už interesų konfliktų ir nepotizmo valdymą konkrečioje įstaigoje atsakingas vadovas, kuris turi užtikrinti įstatyme numatytų priemonių taikymą, tačiau didelę reikšme turi ir tai, kaip konkrečiu atveju elgsis pats valstybės tarnautojas, viršenybę teiks viešajam ar privačiam interesui.
Daugiau nuotraukų rasite STT feisbuke