Lietuvoje bendra bylų nagrinėjimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje, o civilines ir administracines bylas Lietuvos teismai nagrinėja sparčiausiai. Pagal technologijų panaudojimo mastą bei informacijos prieinamumą visuomenei Lietuvos teismai yra vieni iš lyderių, tuo tarpu finansavimas teismų sistemai nesiekia net ES vidurkio. Šiuos rezultatus skelbia Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė (angl. The 2019 EU Justice Scoreboard).

Suvestinėje, kurioje pateikti 2017 – 2018 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvoje bylų nagrinėjimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje: Lietuva užima trečią vietą pagal bendrą bylų nagrinėjimo greitį – greičiau bylos nagrinėjamos tik Danijoje ir Estijoje. Lietuva Europoje pirmauja pagal nagrinėjamų civilinių ir komercinių bei administracinių bylų greitį, šių bylų nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teismuose nesiekia 100 dienų: civilinės bylos išnagrinėjamos vidutiniškai per 85 d., o administracinės –  per 76 dienas.

Suvestinės duomenys rodo teigiamus teismų darbo efektyvumo rezultatus – stebima neišnagrinėtų  bylų likučio mažėjimo tendencija – Lietuva pagal suvestinės duomenis užima antrą vietą ES po Švedijos.

Suvestinės duomenys parodė, kad jau ne vienerius metus valstybės išlaidos Lietuvos teismų sistemai nesiekia ES vidurkio – Europos Komisija atkreipia dėmesį, jog mažesnį finansavimą už Lietuvos teisingumo vykdymui 2017 m. skyrė tik Kipras. Pagal sumas, tenkančias vienam gyventojui, Lietuvoje per metus tai siekia 40 Eur. Tuo tarpu Estija mus lenkia šešiomis vietomis – apie 50 Eur/1 gyv., Latvija –  8 vietomis, apie 55 Eur/1gyv. Šioje pozicijoje lyderiaujančiose šalyse finansavimo skirtumai akivaizdūs: Liuksemburgas – daugiau nei 200 Eur/1 gyv., Švedija, Austrija, Nyderlandai nuo 150 Eur/1 gyv.

Lietuva yra tarp 5 lyderiaujančių ES valstybių narių pagal paslaugų ir informacijos prieinamumą visuomenei bei elektroninių paslaugų išvystymą – kartu su Estija pirmaujame pagal visų bylos dalyvių technines galimybes greitai ir patogiai pateikti dokumentus elektroniniu būdu, susipažinti su e-bylos medžiaga bei galimybe stebėti bylos eigą nuo dokumentų teismui pateikimo momento iki pat galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Nors teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra žemas, visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas. RemiantisEurobarometro atliktos gyventojų apklausos duomenimis, pusė respondentų Lietuvoje sutinka su teiginiu, kad teisėjai yra nepriklausomi – šiuo požiūriu Lietuva lenkia kaimynes Latviją ir Lenkiją.  Ataskaitoje aukščiausio pasitikėjimo valstybėmis įvardijamos ES senbuvės – Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje teisėjų  nepriklausomu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinę rasite čia.